Danielius (Dama dama) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Pagrindinė gyvenamoji vieta – Europa, bet yra paplitę ir Pietų ir Šiaurės Amerikose, Šiaurės Afrikoje, Australijoje.
Paskutinio tarpledynmečio šiltu periodu, danieliai buvo natūraliai išplitę gana didelėje Europos žemyno teritorijoje. Nuo holoceno laikotarpio pradžios jų populiacijos natūralaus išplitimo teritorija sumažėjo ir išliko tik Mažojoje Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Romos imperijos laikais, romėnai juos išplatino vakarų ir centrinėje Europoje. Naujaisiais amžiais buvo introdukuoti į dar tolimesnius Europos arealus bei kitus žemynus – Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Afrikos Respubliką.
Lietuvoje danieliai nėra natūraliai išplitusi rūšis. Jie buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno iki XVI a., bet vėliau jų populiacija išnyko. XVII a.-XIX a. buvo auginami kai kurių dvarų parkuose. Tarybiniais metais danieliai vėl bandyti reintrodukuoti Lietuvoje ir buvo atvežti iš VDR, Čekoslovakijos, Vengrijos[1]. 1976–1977 m. į Lietuvą atvežta apie 90 danielių, kurie iš pradžių laikyti voljeruose, vėliau dalis paleista į laisvę, į miškus.
Lietuvoje retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. 2006 m. gyveno apie 580 danielių.
70-125 kg svorio, lieknas, panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Išilgai nugaros – ryški juosva juosta, nusitęsianti per uodegą. Veidrodėlis (beformė balta dėmė, esanti ant užpakalio) ryškesnis nei tauriųjų elnių, su juosvų ar juosvai rudų plaukų juosta pakraščiuose. Uodega ilgesnė nei tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarą – rusva ar gelsvai rusva, žiemą – pilkai rusva. Yra baltų ir juosvų danielių. Patinai truputį stambesni. Jų ragai – su mentėmis viršutinėje dalyje.
Jaunikliai danieliai pirmuosius ragus užaugina kitų metų gegužės-birželio mėnesiais, liepą-rugpjūtį nuo jų nusitrina odelė. Pirmieji ragai yra kriaušės formos, storu pamatu, staigiai smailėjančia viršūne. Storas, kriaušės formos rago pamatas skiriasi nuo tauriojo elnio pirmųjų ragų, kurie yra ploni, pieštuko formos. Suaugę patinai ragus meta balandžio-gegužės mėnesiais, birželio mėnesį pradeda augti nauji ragai, kuriuos danieliai nusivalo rugpjūtį-rugsėjo pradžioje.
Iki XIX amžiaus vidurio, persijos danieliai buvo natūraliai paplitę Irane, Kurdistane, Irake, Palestinoje, Jordanijoje, Izraelyje, Libane, Sirijoje. Bet iki 1875 m. daugelyje šių šalių išnyko ir išliko tik pietvakarių bei vakarų Irane.
Gyvena mišriuose eglės ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku ir gausia žoline augalija. Danieliai, kaip ir taurieji elniai, skirtingais metų laikais sudaro įvairius būrius. Žiemą patinai gyvena atskirai, patelės ir jaunikliai- dažniausiai mišriuose būriuose. Veiklūs ištisus metus.
Minta augaliniu maistu: medžių ir krūmų šakelėmis, ūgliais, žieve (išskyrus alksnius ir beržus), žolėmis ir lauko kultūromis. Taip pat grybais.
Vilkai, lūšys, valkataujantys šunys.
Poruojasi rugsėjo-spalio mėnesiais. Nėštumas- 7,5-8 mėnesiai. Jaunikliai (1, rečiau 2) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Gyvena maždaug iki 15 metų.
Medžiojamas gyvūnas. Medžioklės sezono Lietuvoje metu patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., patelės ir jaunikliai nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2005–2006 m. sumedžioti 7 danieliai, 2009–2010 m. – 49[2].
Kadangi Lietuvoje laisvėje gyvena negausiai, ši rūšis didesnės įtakos miško ir laukų ekosistemoms nedaro.
Iš numestų ragų gaminami papuošalai, sagės, peilių kotai, dekoratyviniai baldai.
Danielius (Dama dama) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Pagrindinė gyvenamoji vieta – Europa, bet yra paplitę ir Pietų ir Šiaurės Amerikose, Šiaurės Afrikoje, Australijoje.