nomes no trilho de navegação
Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos pastarnokų (Pastinaca) genčiai.
Dvimečiai, kartais ir keletą metų išgyvenantys, augalai su stora, verpstės pavidalo šaknimi. Geltoni žiedai sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose. Skėtukų paprastai 8-18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. Taurelės danteliai vos įžiūrimi. Vainiklapiai geltoni, apskriti, viršūnė apvali. Vaisiai – beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. Stiebas briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški, jų kraštai stambiai dantyti arba netaisyklingai skiautėti. Aukščiau esantys stiebo lapai be kotų, plačiomis makštimis. Patrinti lapai kvepia panašiai kaip morkos.
Žydi nuo liepos mėn. iki rugsėjo pabaigos. Auga pakelėse, pagrioviuose, pylimų šlaituose, pievose, patvoriuose, padaržėse, dykvietėse. Mėgsta priemolio dirvožemius, kuriuose gausu azoto.
Žiedus apdulkina vabzdžiai, iš dalies ir vėjas. Visose augalo dalyse yra flavonoidų, eterinių aliejų, šaknyse – krakmolo, baltymų, pektinų, vitaminų.
Prieš atvežant bulves į Europą pastarnokas buvo viena iš svarbiausių daržovių; jo valgomos šaknys ir jauni lapai. Lietuvoje daugiau auginama kaip prieskoninė daržovė. Galima šerti gyvulius.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 68 psl.
Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos pastarnokų (Pastinaca) genčiai.
Dvimečiai, kartais ir keletą metų išgyvenantys, augalai su stora, verpstės pavidalo šaknimi. Geltoni žiedai sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose. Skėtukų paprastai 8-18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. Taurelės danteliai vos įžiūrimi. Vainiklapiai geltoni, apskriti, viršūnė apvali. Vaisiai – beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. Stiebas briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški, jų kraštai stambiai dantyti arba netaisyklingai skiautėti. Aukščiau esantys stiebo lapai be kotų, plačiomis makštimis. Patrinti lapai kvepia panašiai kaip morkos.
Žydi nuo liepos mėn. iki rugsėjo pabaigos. Auga pakelėse, pagrioviuose, pylimų šlaituose, pievose, patvoriuose, padaržėse, dykvietėse. Mėgsta priemolio dirvožemius, kuriuose gausu azoto.
Žiedus apdulkina vabzdžiai, iš dalies ir vėjas. Visose augalo dalyse yra flavonoidų, eterinių aliejų, šaknyse – krakmolo, baltymų, pektinų, vitaminų.
Prieš atvežant bulves į Europą pastarnokas buvo viena iš svarbiausių daržovių; jo valgomos šaknys ir jauni lapai. Lietuvoje daugiau auginama kaip prieskoninė daržovė. Galima šerti gyvulius.
