dcsimg

Miškinė sidabražolė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Miškinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta, angl. Tormentil, vok. Blutwurz) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.

Daugiametis, 15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, kylantys arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai – triskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Žiedai vienanamiai, apie 1 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai 4. kartais 5, geltoni. Vaisius – 1,6-2,0 mm ilgio, riešutėlio pavidalo.

Žydi birželiorugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, durpynuose, ganyklose, krūmuose, miškuose.

Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Šakniastiebiuose yra 14-18 % rauginių medžiagų, dervų, fitosterolio, glikozido termentilino, organinių rūgščių, dažinių ir 6 % mineralinių medžiagų.

Šakniastiebių nuoviras su įvairiais kandikais dažo medžiagas rudai, geltonai. Nuoviras vartojamas kaip prieskonis žuvies konservų pramonėje, gėrimams dažyti. Augalas rauginis, naudojamas odos apdirbimo pramonėje.

Nuorodos


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Miškinė sidabražolė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Miškinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta, angl. Tormentil, vok. Blutwurz) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.

Daugiametis, 15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, kylantys arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai – triskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Žiedai vienanamiai, apie 1 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai 4. kartais 5, geltoni. Vaisius – 1,6-2,0 mm ilgio, riešutėlio pavidalo.

Žydi birželiorugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, durpynuose, ganyklose, krūmuose, miškuose.

Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Šakniastiebiuose yra 14-18 % rauginių medžiagų, dervų, fitosterolio, glikozido termentilino, organinių rūgščių, dažinių ir 6 % mineralinių medžiagų.

Šakniastiebių nuoviras su įvairiais kandikais dažo medžiagas rudai, geltonai. Nuoviras vartojamas kaip prieskonis žuvies konservų pramonėje, gėrimams dažyti. Augalas rauginis, naudojamas odos apdirbimo pramonėje.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT