dcsimg

Kurmis ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
Tai straipsnis apie gyvūną. Apie ežerą Telšių rajone skaitykite straipsnyje Kurmis (ežeras)
Binomas Talpa europaea
Paplitimas

Kurmis (Talpa europaea) – vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio gyvūnas, priklausantis kurminių (Talpidae) šeimai. Kūnas cilindriškas, 13-16 cm ilgio, svoris 85-120 g. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Kaklas nežymus. Šnipelio šonuose išsidėstę ilgi lytėjimo plaukai – vibrisės. Akys mažos, vos 1 mm skersmens, mato silpnai. Uodega ne ilgesnė už galvą. Kailiukas beveik juodas, nors pasitaiko albinosinės formos, šviesiai pilkų, gelsvai rudų kurmių. Jaunikliai šviesesni už suaugusius. Dantų jis turi 44.

Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingas dirvas, ypač dažnas daržuose. Rausia paviršinius ir giluminius urvus. Rausdamas giluminius urvus, žemę išstumia į dirvos paviršių. Taip susidaro kurmiarausiai. Giluminiais urvais kurmiai naudojasi keletą metų. Tokių urvų praplatėjimuose įrengia lizdavietę jaunikliams, ją iškloja sausa žole ir lapais. Poruojasi kovobalandžio mėn. Nėštumas – 35-40 dienų. Gegužėsbirželio mėn. patelė veda 2-9 plikus ir aklus jauniklius, kuriuos žindo apie mėnesį. Penkių šešių savaičių jaunikliai pradeda gyventi savarankiškai. Rugsėjo mėn. jie jau būna tokie kaip suaugusieji. Išveda vieną vadą.

Lietuvoje dažnas. Gyvena pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose, daržuose. Beveik visą gyvenimą būna žemėje. Sunaikina daug žemės ūkio kenkėjų, bet daržams, medelynams padaro žalos išversdami daigus, o ganykloms – jas išrausdami.

 src=
Kurmiarausiai
 src=
Kurmio skeletas Tulūzos gamtos muziejuje (pranc. Muséum de Toulouse, Prancūzija)


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Kurmis: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Kurmis (Talpa europaea) – vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio gyvūnas, priklausantis kurminių (Talpidae) šeimai. Kūnas cilindriškas, 13-16 cm ilgio, svoris 85-120 g. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Kaklas nežymus. Šnipelio šonuose išsidėstę ilgi lytėjimo plaukai – vibrisės. Akys mažos, vos 1 mm skersmens, mato silpnai. Uodega ne ilgesnė už galvą. Kailiukas beveik juodas, nors pasitaiko albinosinės formos, šviesiai pilkų, gelsvai rudų kurmių. Jaunikliai šviesesni už suaugusius. Dantų jis turi 44.

Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingas dirvas, ypač dažnas daržuose. Rausia paviršinius ir giluminius urvus. Rausdamas giluminius urvus, žemę išstumia į dirvos paviršių. Taip susidaro kurmiarausiai. Giluminiais urvais kurmiai naudojasi keletą metų. Tokių urvų praplatėjimuose įrengia lizdavietę jaunikliams, ją iškloja sausa žole ir lapais. Poruojasi kovobalandžio mėn. Nėštumas – 35-40 dienų. Gegužėsbirželio mėn. patelė veda 2-9 plikus ir aklus jauniklius, kuriuos žindo apie mėnesį. Penkių šešių savaičių jaunikliai pradeda gyventi savarankiškai. Rugsėjo mėn. jie jau būna tokie kaip suaugusieji. Išveda vieną vadą.

Lietuvoje dažnas. Gyvena pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose, daržuose. Beveik visą gyvenimą būna žemėje. Sunaikina daug žemės ūkio kenkėjų, bet daržams, medelynams padaro žalos išversdami daigus, o ganykloms – jas išrausdami.

 src= Kurmiarausiai  src= Kurmio skeletas Tulūzos gamtos muziejuje (pranc. Muséum de Toulouse, Prancūzija)


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT