Valgomoji kolokazija, taras (lot. Colocasia esculenta, angl. taro, pranc. colocasie) – aroninių (Araceae) šeimos kolokazijų (Colocasia) genties augalų rūšis. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ilgi šakniastiebiai galuose suformuoja stiebagumbius. Visas augalas turi pientakių. Lapai stambūs, išaugę iš šakniastiebių, ilgais, iki 1 m ilgio lapkočiais. Žiedynstiebiai paprastai trumpesni už lapkočius.
Diploidinės (2n) taro formos turi 28, 36, 48 chromosomas.
Stiebagumbiai turi akutes kaip ir Lietuvoje gerai žinomų bulvių stiebagumbiai. Stiebagumbio odelė sukamštėja, minkštimas būna baltas, gelsvas, geltonas, oranžinis, rausvas ar net raudonas. Vienas taro augalas užaudina daug stiebagumbių - kelis stambius pagrindinius ir daug smulkių šoninių. Pagrindinis stiebagumbis gali sverti iki 4 kg.
Stiebagumbis turi 18-20 % krakmolo, 0,5 % cukrų, Kiek daugiau nei 3 % baltymų. Taro krakmolo grūdeliai smulkūs, dėl ko tarinis krakmolas vertinamas tekstilės pramonėje, kur jį naudoja audinių apretavimui. Šis krakmolas taip pat naudojamas dietinėje ligonių mityboje.
Visų laukinių ir dalies kultūrinių tarų stiebagumbių audiniai turi adatiškų kalcio oksalato kristalų (rafidų), kurie verdant suyra ir ištirpsta.
Derlingumas - 6-12 tonų stiebagumbių iš hektaro. Daugelio veislių stiebagumbiai auga daugiau kaip metus, kitų veislių - 6-7 mėnesius. Sparčiausiai augančių veislių stiebagumbiai subręsta per 3 mėnesius.
Stiebagumbiai gerai išsilaiko sausai laikomi, gerai atlaiko transportavimą.
Tai vienas anksčiausiai sukultūrintų augalų, plačiai naudojamas tropikų šalių virtuvėse: Polinezijoje, Afrikoje ir kitur.
Šis augalas naudojamas ir Tolimųjų Rytų virtuvėse. Kinijoje jis vadinamas 芋頭 (yùtǒu), Kantone – wutao, Japonijoje – 里芋 satoimo, o Korėjoje – 토란 toran. Dažniausiai jis verdamas ar troškinamas, tačiau gali būti ir apkepamas tešloje.
Etioliuotus ūglius augina ir valgo kaip šparago ūglius. Vikiteka
Valgomoji kolokazija, taras (lot. Colocasia esculenta, angl. taro, pranc. colocasie) – aroninių (Araceae) šeimos kolokazijų (Colocasia) genties augalų rūšis. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ilgi šakniastiebiai galuose suformuoja stiebagumbius. Visas augalas turi pientakių. Lapai stambūs, išaugę iš šakniastiebių, ilgais, iki 1 m ilgio lapkočiais. Žiedynstiebiai paprastai trumpesni už lapkočius.
Diploidinės (2n) taro formos turi 28, 36, 48 chromosomas.
