Didysis kormoranas arba jūrkranklis, jūrų kranklys (lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great Cormorant, vok. Kormoran) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.
Eurazijoje paplitęs nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Volgos žemupį, Kazachstaną, Baikalą, Amūro baseiną. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.
Lietuvoje aptinkamas eurazinis didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo sinensis) porūšis. Atskrenda kovą-balandį. Lietuvoje jie paplitę nevienodai ir didesnėje šalies dalyje jie negyvena arba labai reti, tačiau didelė didžiųjų kormoranų kolonija yra Juodkrantėje, bei Nemuno deltos regione. Nuo 1991 metų didieji kormoranai atsirado Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet vasarą negausūs, didesnį jų būriai čia pasirodo rudenį prieš migraciją. Esama kai kuriuose kituose didesniuose Lietuvos ežeruose, tvenkiniuose (kauno mariose), tačiau antroje vasaros pusėje sutinkami tik migruojantys paukščiai iš Skandinavijos bei kitų Baltijos šalių. Pastarieji apsistoja iki kelių mėnesių. Tuo metu Lietuvoje perėję paukščiai jau būna išskridę.[1]
Gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose.
Dieną žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Kormorano plunksnos vandenyje greitai sušlampa, todėl paukštis jas džiovina stovėdamas išskleidęs sparnus. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius.
Gyvenantys Lietuvoje minta įvairaus dydžio žuvimis, bet dažniausiai smulkiomis 10–15 cm – pūgžliais, paprastosiomis kuojomis, ešeriais, grundalais rubuiliais, plekšnėmis, builiais. Didesnių rūšių žuvimis rečiau – lynais, paprastaisiais karpiais, upiniais ungurais, vėgėlėmis, europinėmis lydekomis. Mokslininkai, Lietuvoje tyrinėję šių paukščių mitybą, jų skrandyje yra aptikę 700 g lyną, bei vieno kormorano besimaitinančio žuvininkysės ūkio tvenkinyje – 600 g karpį[2].
Anot Dr. Žilvino Pūčio, savo mokslinėje disertacijoje 6 metus tyrinėjusio šių paukščių mitybą Kuršių mariose, didieji kormoranai vieninteliai bent kiek reguliuoja invazinių grundalų rubuilių populiacijos paplitimą. Pagal mitybos svarbą grundalai rubuiliai jiems yra ketvirtojoje vietoje[3].
Suaugęs didysis kormoranas per dieną sulesa 0,3 kg, kitais duomenimis 0,75 kg žuvies[4].
Išskiriami šeši porūšiai. Anksčiau laikytas Phalacrocorax carbo lucidus porūšiu, dabar išskiriamas kaip atskira Phalacrocorax lucidus rūšimi.
Gana didelis paukštis, patinėliai šiek tiek didesni ir sunkesni, nei jų patelės. Didžiojo kormorano plunksnų apdaras juodas, su žalsvu ir melsvu atspalviu. Viršugalvis ir kaklo šonai su baltomis plunksnomis. Snapas juodas, ilgas, su riestu galu. Kojos juodos.
Natūraliai gamtoje išskyrus žmones, jie neturi priešų, kurie reguliuoja jų gausumą. Bet retkarčiais didžiųjų kormoranų jauniklius, dar rečiau suaugusius paukščius susimedžioja paprastieji jūriniai ereliai. Šiaurės Vokietijoje jų kolonijas kartais nusiaubia Europoje gyvenanti invazinė rūšis – paprastieji meškėnai. Didžiųjų kormoranų lizdavietes kartais nusiaubia kiriniai (Laridae) ir varnų (Corvus) genties paukščiai, o įsikūrusiose ant žemės kolonijose – lapės[8].
Tarp didžiųjų kormoranų pasitaiko ir albinosų
Lietuvos vabalai: | juodvabaliai (Tenebrionidae) | minkštavabaliai (Cantharidae) | Boružės (Coccinellidae)
Didysis kormoranas arba jūrkranklis, jūrų kranklys (lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great Cormorant, vok. Kormoran) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.
Didysis kormoranas Išskleidęs sparnus džiovinantis plunksnas didysis kormoranas