Plūdiniai (lot. Potamogetonaceae, vok. Laichkrautgewächse) – dumblialaiškiažiedžių (Alismatidae) poklasio plukeniečių (Najadales) eilės augalų šeima.
Genties pavadinimas iš graikų kalbos žodžių potamos – upė ir geiton – kaimynas.
Gerai išaugę ir šakoti šakniastiebiai, iš kurių išauga vertikalūs stiebai. Lapai įvairios formos, lakštas turi gana ryškią vidurinę gyslą. Žiedynas – varpa. Apdulkinami vėjo ir vandens. Kai kurias rūšis apdulkina sraigės. Rūšys labai varijuoja ir lengvai tarpusavyje kryžminasi, dėl to yra gana daug plūdžių formų ir hibridų.
Šie augalai turi didelę reikšmę žuvininkystei. Kai kurios žuvų rūšys minta jomis ir ant jų apsigyvenusiais smulkiais vandens gyvūnais bei lervomis. Tankiuose sąžalynuose neršia žuvys ir randa prieglobstį jų jaunikliai.
Plūdės atlieka gana svarbų vaidmenį vandens telkinių užžėlime. Plūdžių lapai ir stiebai paprastai būna padengti gana storu kalcio karbonato sluoksniu, kuris atsiranda, suskilus vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Karbonatai kartu su atitrūkusiomis augalų dalimis grimzta į dugną, šios liekanos sudaro kalkių tufą arba ežerų kreidą. Tačiau plūdžių sąžalynai gali trukdyti žvejybai ir laivų judėjimui. Valant vandens telkinius, išgriebta plūdžių masė naudojama dirvoms tręšti.
Plūdiniai (lot. Potamogetonaceae, vok. Laichkrautgewächse) – dumblialaiškiažiedžių (Alismatidae) poklasio plukeniečių (Najadales) eilės augalų šeima.
Genties pavadinimas iš graikų kalbos žodžių potamos – upė ir geiton – kaimynas.
Gerai išaugę ir šakoti šakniastiebiai, iš kurių išauga vertikalūs stiebai. Lapai įvairios formos, lakštas turi gana ryškią vidurinę gyslą. Žiedynas – varpa. Apdulkinami vėjo ir vandens. Kai kurias rūšis apdulkina sraigės. Rūšys labai varijuoja ir lengvai tarpusavyje kryžminasi, dėl to yra gana daug plūdžių formų ir hibridų.
Šie augalai turi didelę reikšmę žuvininkystei. Kai kurios žuvų rūšys minta jomis ir ant jų apsigyvenusiais smulkiais vandens gyvūnais bei lervomis. Tankiuose sąžalynuose neršia žuvys ir randa prieglobstį jų jaunikliai.
Plūdės atlieka gana svarbų vaidmenį vandens telkinių užžėlime. Plūdžių lapai ir stiebai paprastai būna padengti gana storu kalcio karbonato sluoksniu, kuris atsiranda, suskilus vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Karbonatai kartu su atitrūkusiomis augalų dalimis grimzta į dugną, šios liekanos sudaro kalkių tufą arba ežerų kreidą. Tačiau plūdžių sąžalynai gali trukdyti žvejybai ir laivų judėjimui. Valant vandens telkinius, išgriebta plūdžių masė naudojama dirvoms tręšti.
