Šeivamedis (lot. Sambucus) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų gentis, kurios priklausomybė šeimai yra diskutuojama. Tradiciškai šeivamedis priskirta prie sausmedinių, tačiau naujesnė klasifikacija laiko ją ūksmininių augalų gentimi.
Gentyje yra 25 rūšys. Dauguma vasaržaliai krūmai, tik dvi rūšys – žolės. Lapai plunksniškai suskaldyti. Žiedai balti ar gelsvi, į skėtį panašiose kekėse. Auga mišriuose bei lapuočių miškuose ir parkuose, šlaituose, upelių krantuose, kelkraščiuose. Žydi balandžio – birželio mėn. Dauguma rūšių – vaistingi augalai, kartais ir vartojami mitybai.
Lietuvoje auga:
Literatūroje jie laikomi introdukuotais Lietuvoje, tačiau žiedadulkių analizės rodė, kad bent viena šeivamedžio rūšis – vietinė.
