Paprastasis skirpstas (lot. Ulmus minor, angl. Field Elm) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Auga Vidurio Europoje, nors daugiau vyrauja Europos pietuose. Šiauriausias jų išplitimo arealas Švedijos Elando ir Gotlando salos, nors manoma kad šiose salose juos išplatino žmonės. Savaime išplitęs ir Mažojoje Azijoje.
Savaime paplitusi, bet apyretė Lietuvoje vietinių medžių rūšis, paplitusi daugiausia centrinėse lygumose. Auga miškuose, upių pakrantėse, aliuvio sąnašose su daugeliu lapuočių, taip pat su paprastąja egle, kartais su kadagiu ir paprastąja pušimi. Neretai auginamas parkuose. Mėgsta derlingus vidutinio drėgnumo priesmėlius ir priemolius ir nepakenčia rūgštaus dirvožemio. Pakenčia unksmę.
Paprastai užauga iki 20-30, kartais iki 40 m aukščio, bei iki 1,5-2 m skersmens kamienu (seniausi turi storiausius kamienus). Dabar užregistruotas aukštas skirpstas auga Olandijoje (Utrechte), jo aukštis 33,60 m (2011 metais). Užregistruotas su didžiausia kamieno apimtimi buvo Belgijoje, siekė 6 m apimtį.
Gyvena iki 300 metų ar dar ilgiau. Pats seniausias žinomas augantis Graikijai priklausančioje Kerkyros saloje, jo amžius 360 metų. Žinomas Slovakijoje auga vienas seniausių paprastųjų skirpstų, jo amžius su ± 10 metų paklaida apie 262 metai.
Tai lapus metantis medis. Kamieno žievė pilkšvai ruda, išilgai suaižėjusi. Ūgliai ploni, truputį žvilgantys, rausvai rudi ir pilki, dažnai su išilginėmis juostelėmis, arba retkarčiais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai smulkūs, 2-4, kartais 6 mm ilgio, smailūs ir kiaušiniški, jusovai rudi ir švelniai plaukuoti. Lapai ovalūs, kastais beveik rombiški, 5-8, kartais 10 cm ilgio bei 5-8 cm pločio su ryškiomis gyslomis, nusmailėję, dvigubai pjūkliški, žali apaugę šiurkščiais plaukeliais, o jų pamatas nesimetriškas. Lapkotis plonas, 5-12 mm ilgio ir abiejose jo pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Žiedai nedideli ir su trumpu 1-2 mm ilgio koteliu, kuokštuose, lapinių pumpurų pažastyse. Apyžiedis geležies rūdžio spalvos su baltomis blakstienėlėmis. Turi 4-5 kuokelius su rūdžio spalvos dulkinėmis. Piestelės už apyžiedį trumpesnės ir baltos. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žiedai apdulkinami vėjo. Sparnavaisis nedidelis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas, šviesiai gelsvai rudas bei neplaukuotas, apie 11-16 mm ilgio riešutas. Riešutėlis viršutinėje sparnelio dalyje, siekia įkarpą. 1000 sparnavaisių sveria 8-10 g. Sparnavaisiai subręsta gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir netrukus nukrinta. Paprastasis skripstas derėti pradeda 15-20 metų amžiaus. Išvesta daug paprastojo skirpsto hibridų.
Paprastasis skirpstas nukenčia nuo guobinių maro.
Viduramžiais paprastojo skirpsto lapai buvo naudojami kaip pašaras avims. Medžio žievė anksčiau buvo naudojama medicinoje.
Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Philip Miller, gyvenęs 1691–1771 metais.
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Paprastasis skirpstas (lot. Ulmus minor, angl. Field Elm) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
![[2]](http://static.panoramio.com/photos/original/19585616.jpg){kind=link}