Kitos reikšmės – Pempė (reikšmės).
Pempė (lot. Vanellus vanellus) – sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Naminio karvelio dydžio, kūno ilgis apie 32 cm, svoris – 200–260 g. Nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.
Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijos metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Dalyje Vakarų Europos žemumų gyvenančių pempių žiemoti neskrenda.
Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus. Lizdą suka ant žemės atviroje vietoje. Deda 4 kriaušės pavidalo kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Išveda vieną vadą. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai.
Minta smulkiais bestuburiais. Iš Lietuvos traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.
Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".
Kovo 19 d. – Pempės diena.
Pempė (lot. Vanellus vanellus) – sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Naminio karvelio dydžio, kūno ilgis apie 32 cm, svoris – 200–260 g. Nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.
Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijos metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Dalyje Vakarų Europos žemumų gyvenančių pempių žiemoti neskrenda.
Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus. Lizdą suka ant žemės atviroje vietoje. Deda 4 kriaušės pavidalo kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Išveda vieną vadą. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai.
Minta smulkiais bestuburiais. Iš Lietuvos traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.
Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".
.jpg)
