Kiauštakių parazitinis šamukas (lot. Vandellia cirrhosa, isp. Candirú), dar vadinamas kandiru – gėlavandenė parazitinė šamažuvė (Siluriformes), priklausanti genitalijų šamukų (Trichomycteridae) šeimai. Paplitusi Amazonijoje, daugiausia ties Amazonės ir Negro upių santaka, netoli Manauso miesto.
Tai mažą ungurį primenanti, skaidri, vandenyje beveik nematoma žuvis. Gali išaugti iki 15 cm ilgio. Tai parazitinis gyvūnas, mintantis krauju. Kiauštakių parazitinis šamukas gali pajusti kraujo kvapą vandenyje per tolimą atstumą ir greitai pagal jį rasti auką. Paprastai tyko dumbliname upės dugne, o pajutęs kraują, šlapimą, amoniaką vandenyje puola jį skleidžiančią auką (paprastai kitą žuvį). Šamukas įlenda į žuvies žiaunas ir ten prikibęs aštriais dygliais įsitvirtina. Tuomet pragraužia žuvies kūne skylę kol pasiekia pagrindines kraujagysles. Pasimaitina paprastai per 2 minutes, o auka dažniausiai po tokio sužalojimo žūsta. Pasimaitinęs kandiru grįžta į upės dugną, kur virškina maistą.
Kiauštakių parazitinis šamukas taip pat atakuoja ir žmones, Amazonijoje jo bijoma dar labiau negu piranijų[1]. Žuvis gali patekti į organizmą per analinę angą, vaginą arba šlaplę[2]. Kadangi patekusi į vidų išsleidžia dyglius, ją praktiškai pašalinti galima tik operacijos būdu. Tačiau Amzonijoje dažnai suteikti tokią medicininę pagalbą skubiai nėra galimybių, todėl šamukas iš organizmo varomas nuovirais (amerikinės genipos – Genipa americana)[3]. Nors jo patekimas į organizmą dažniausiai nėra mirtinas, bet sukelia didelius skausmus. Kiauštakių parazitinis šamukas žmogų suranda pagal šlapimo kvapą jam šlapinantis vandenyje. Šlapinimosi metu šlaplė išsiplėčia, todėl žuvis gali į ją patekti.
Kiauštakių parazitinis šamukas (lot. Vandellia cirrhosa, isp. Candirú), dar vadinamas kandiru – gėlavandenė parazitinė šamažuvė (Siluriformes), priklausanti genitalijų šamukų (Trichomycteridae) šeimai. Paplitusi Amazonijoje, daugiausia ties Amazonės ir Negro upių santaka, netoli Manauso miesto.
Tai mažą ungurį primenanti, skaidri, vandenyje beveik nematoma žuvis. Gali išaugti iki 15 cm ilgio. Tai parazitinis gyvūnas, mintantis krauju. Kiauštakių parazitinis šamukas gali pajusti kraujo kvapą vandenyje per tolimą atstumą ir greitai pagal jį rasti auką. Paprastai tyko dumbliname upės dugne, o pajutęs kraują, šlapimą, amoniaką vandenyje puola jį skleidžiančią auką (paprastai kitą žuvį). Šamukas įlenda į žuvies žiaunas ir ten prikibęs aštriais dygliais įsitvirtina. Tuomet pragraužia žuvies kūne skylę kol pasiekia pagrindines kraujagysles. Pasimaitina paprastai per 2 minutes, o auka dažniausiai po tokio sužalojimo žūsta. Pasimaitinęs kandiru grįžta į upės dugną, kur virškina maistą.
Kiauštakių parazitinis šamukas taip pat atakuoja ir žmones, Amazonijoje jo bijoma dar labiau negu piranijų. Žuvis gali patekti į organizmą per analinę angą, vaginą arba šlaplę. Kadangi patekusi į vidų išsleidžia dyglius, ją praktiškai pašalinti galima tik operacijos būdu. Tačiau Amzonijoje dažnai suteikti tokią medicininę pagalbą skubiai nėra galimybių, todėl šamukas iš organizmo varomas nuovirais (amerikinės genipos – Genipa americana). Nors jo patekimas į organizmą dažniausiai nėra mirtinas, bet sukelia didelius skausmus. Kiauštakių parazitinis šamukas žmogų suranda pagal šlapimo kvapą jam šlapinantis vandenyje. Šlapinimosi metu šlaplė išsiplėčia, todėl žuvis gali į ją patekti.
