Das Glattfrüchtige Goldhaarmoos (Orthotrichum striatum) ist eine Laubmoos-Art aus der Familie Orthotrichaceae. Es wurde auch unter dem Synonym Orthotrichum leiocarpum Bruch & Schimp. beschrieben.
Dieses gewöhnlich nur an Bäumen wachsende Moos bildet mit seinen kräftigen Pflanzen lockere Polster, die 0,5 bis 4,5 Zentimeter hoch werden. Die Stämmchen sind gabelig oder büschelig verzweigt. Die Blätter sind aus der eiförmigen Basis lanzettlich scharf zugespitzt, haben umgerollte Blattränder, sind an der Blattspitze oft etwas gezähnelt und haben eine bis vor die Blattspitze reichende Rippe.
Blattzellen haben einfache Papillen, sind im oberen Blattteil rundlich-oval, etwa 10 bis 12 µm groß. Die Zellen des Blattgrundes sind neben der Blattrippe lang-rechteckig bis linear mit buchtigen Zellrändern, zu den Rändern hin sind sie kürzer und eher quadratisch.
Die eiförmige bis eilängliche, dünnhäutige, gelbliche Sporenkapsel ist in die Blätter eingesenkt und auch trocken nicht gestreift. Sie hat am Grund phaneropore (nicht eingesenkte) Spaltöffnungen. Die kurze Seta ist bis 0,6 Millimeter lang. Das doppelte Peristom besteht aus den äußeren 16 linealisch-lanzettlichen Einzelzähnen, die dicht papillös und im trockenen Zustand bogig zurückgekrümmt sind, sowie den 16 inneren, gelblichen und papillösen Wimpern. Die weitglockige, gelbliche Kalyptra ist spärlich kurz behaart. Sporen sind stark papillös und 18 bis 28 µm groß. Sporenreife ist etwa im Mai. Das Moos ist monözisch.
Das Moos ist ein Epiphyt und wächst auf der Rinde von Feld- und Waldbäumen, nur selten an Felsen. In Europa ist es teilweise häufig und kommt vom Flachland bis zur Baumgrenze vor. Die Art reagiert jedoch empfindlich auf Luftverunreinigungen, sodass die Bestände rückläufig sind und auch die Größe der Pflanzen gegenüber früher abgenommen hat. In Deutschland ist die Art als gefährdet eingestuft und in vielen Bundesländern vom Aussterben bedroht. Außerhalb von Europa gibt es Vorkommen in Pakistan, Kaschmir, dem nordöstlichen China; weiters in Nordafrika, auf den Kanarischen Inseln und im nordwestlichen Nordamerika.
Das Glattfrüchtige Goldhaarmoos (Orthotrichum striatum) ist eine Laubmoos-Art aus der Familie Orthotrichaceae. Es wurde auch unter dem Synonym Orthotrichum leiocarpum Bruch & Schimp. beschrieben.
Orthotrichum striatum is a species of moss belonging to the family Orthotrichaceae.[1]
It has cosmopolitan distribution.[1]
Orthotrichum striatum is a species of moss belonging to the family Orthotrichaceae.
It has cosmopolitan distribution.
Silohiippasammal tai viiruhiippasammal (Orthotrichum striatum) on lehtisammallaji hiippasammalten heimossa (Orthotrichaceae). Lajin on kuvannut ensimmäisen kerran saksalainen Johannes Hedwig vuonna 1801 julkaistussa teoksessa Species Muscorum Frondosorum.[1]
Orthotrichum striatumia esiintyy Maan pohjoispuoliskon lauhkealla vyöhykkeellä. Skandinaviassa lajin levinneisyys on hemiboreaalinen. Suomen alueella lajia esiintyy pääasiassa harvinaisesti Lounais-Suomessa Ahvenanmaassa, Varsinais-Suomessa ja Enontekiön Lapissa.
Silohiippasammal tai viiruhiippasammal (Orthotrichum striatum) on lehtisammallaji hiippasammalten heimossa (Orthotrichaceae). Lajin on kuvannut ensimmäisen kerran saksalainen Johannes Hedwig vuonna 1801 julkaistussa teoksessa Species Muscorum Frondosorum.
Orthotrichum striatumia esiintyy Maan pohjoispuoliskon lauhkealla vyöhykkeellä. Skandinaviassa lajin levinneisyys on hemiboreaalinen. Suomen alueella lajia esiintyy pääasiassa harvinaisesti Lounais-Suomessa Ahvenanmaassa, Varsinais-Suomessa ja Enontekiön Lapissa.
Bruožuotoji šepšė (lot. Orthotrichum striatum) – šepšinių (Orthotrichaceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi pietiniuose Europos, Azijos regionuose, vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje.
Bruožuotoji šepšė – akrokarpinė žalioji samana. Auga kupsteliais ant lapuočių medžių kamienų, tamsiai žalios spalvos. Stiebas neaukštas, iki 5 cm. Lapai lancetiškai nusmailėję.Vienanamė samana, dažnai su sporogonais. Sporas subrandina žiemą, ankstyvą pavasarį. Sporinė pasislėpusi arba nežymiai iškilusi virš lapelių. Sporinę dengiantis gaubtuvėlis plaukuotas.
Lietuvoje bruožuotoji šepšė nuo 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[2] Pirmą kartą pastebėta XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkėse. Vėlesnių duomenų apie šią samaną nėra. Grėsmę kelia miškų ir pavienių senų medžių kirtimas.
Išoriškai panaši ir dažna Lietuvoje yra panašioji šepšė (Orthotrichum affine). Abi šepšės skiriamos pagal sporų byrėjimą reguliuojančios peristomos požymius. Bruožuotoji šepšė turi 16 vidinio peristomo dantelių, o panašioji šepšė – 8.
Bruožuotoji šepšė (lot. Orthotrichum striatum) – šepšinių (Orthotrichaceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi pietiniuose Europos, Azijos regionuose, vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje.
SporosBruožuotoji šepšė – akrokarpinė žalioji samana. Auga kupsteliais ant lapuočių medžių kamienų, tamsiai žalios spalvos. Stiebas neaukštas, iki 5 cm. Lapai lancetiškai nusmailėję.Vienanamė samana, dažnai su sporogonais. Sporas subrandina žiemą, ankstyvą pavasarį. Sporinė pasislėpusi arba nežymiai iškilusi virš lapelių. Sporinę dengiantis gaubtuvėlis plaukuotas.
Lietuvoje bruožuotoji šepšė nuo 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pirmą kartą pastebėta XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkėse. Vėlesnių duomenų apie šią samaną nėra. Grėsmę kelia miškų ir pavienių senų medžių kirtimas.
Išoriškai panaši ir dažna Lietuvoje yra panašioji šepšė (Orthotrichum affine). Abi šepšės skiriamos pagal sporų byrėjimą reguliuojančios peristomos požymius. Bruožuotoji šepšė turi 16 vidinio peristomo dantelių, o panašioji šepšė – 8.
Orthotrichum striatum là một loài rêu trong họ Orthotrichaceae. Loài này được Hedw. mô tả khoa học đầu tiên năm 1801.[1]
Orthotrichum striatum là một loài rêu trong họ Orthotrichaceae. Loài này được Hedw. mô tả khoa học đầu tiên năm 1801.