Bruožuotoji šepšė (lot. Orthotrichum striatum) – šepšinių (Orthotrichaceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi pietiniuose Europos, Azijos regionuose, vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje.
Bruožuotoji šepšė – akrokarpinė žalioji samana. Auga kupsteliais ant lapuočių medžių kamienų, tamsiai žalios spalvos. Stiebas neaukštas, iki 5 cm. Lapai lancetiškai nusmailėję.Vienanamė samana, dažnai su sporogonais. Sporas subrandina žiemą, ankstyvą pavasarį. Sporinė pasislėpusi arba nežymiai iškilusi virš lapelių. Sporinę dengiantis gaubtuvėlis plaukuotas.
Lietuvoje bruožuotoji šepšė nuo 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[2] Pirmą kartą pastebėta XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkėse. Vėlesnių duomenų apie šią samaną nėra. Grėsmę kelia miškų ir pavienių senų medžių kirtimas.
Išoriškai panaši ir dažna Lietuvoje yra panašioji šepšė (Orthotrichum affine). Abi šepšės skiriamos pagal sporų byrėjimą reguliuojančios peristomos požymius. Bruožuotoji šepšė turi 16 vidinio peristomo dantelių, o panašioji šepšė – 8.
Bruožuotoji šepšė (lot. Orthotrichum striatum) – šepšinių (Orthotrichaceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi pietiniuose Europos, Azijos regionuose, vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje.
Bruožuotoji šepšė – akrokarpinė žalioji samana. Auga kupsteliais ant lapuočių medžių kamienų, tamsiai žalios spalvos. Stiebas neaukštas, iki 5 cm. Lapai lancetiškai nusmailėję.Vienanamė samana, dažnai su sporogonais. Sporas subrandina žiemą, ankstyvą pavasarį. Sporinė pasislėpusi arba nežymiai iškilusi virš lapelių. Sporinę dengiantis gaubtuvėlis plaukuotas.
Lietuvoje bruožuotoji šepšė nuo 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pirmą kartą pastebėta XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkėse. Vėlesnių duomenų apie šią samaną nėra. Grėsmę kelia miškų ir pavienių senų medžių kirtimas.
Išoriškai panaši ir dažna Lietuvoje yra panašioji šepšė (Orthotrichum affine). Abi šepšės skiriamos pagal sporų byrėjimą reguliuojančios peristomos požymius. Bruožuotoji šepšė turi 16 vidinio peristomo dantelių, o panašioji šepšė – 8.
