Žarnakvapiai (lot. Enteropneusta) - pusiauchordinių tipo klasė. Tai antriniaburniai bestuburiai gyvūnai. Žinoma apie 70 rūšių. Visos rūšys jūrinės, bentosinės, gyvena įsirausę į dugną, filtruotojai arba minta nuosėdomis. Vienos rūšies individai išauga iki 2,5 m. ilgio, bet dauguma žarnakvapių žymiai mažesni.
Žarnakvapių kūnas cilindriškas, sudarytas iš trijų dalių: straublio, apykaklės ir liemens. Burna yra apykaklėje prieš straublį. Oda padengta blakstienėlėmis ir gleivių liaukomis. Gyvūnai juda blakstienėlių ir kūno susitraukimų pagalba. Kvėpuojant vanduo įtraukiamas pro burną ir išeina per žiaunas. Širdis atlieka ir inkstų funkcijas. Kaip ir chordiniai, žarnakvapiai turi žiauninius plyšius ryklėje ir dažnai tuščiavidurį nervinį vamzdelį. Anksčiau manyta, kad žarnakvapių struktūra stomochordas yra homologiškas chordai, tačiau panašu, kad taip nėra.
Žarnakvapiai gyvena U formos urveliuse įvairiame gylyje. Dalis minta panašiai kaip sliekai - ryja dumblą ar smėlį, turintį organinių medžiagų. Kiti filtruoja mikroorganizmus ir kitas organikos daleles iš vandens.
Šis straipsnis apie zoologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Žarnakvapiai (lot. Enteropneusta) - pusiauchordinių tipo klasė. Tai antriniaburniai bestuburiai gyvūnai. Žinoma apie 70 rūšių. Visos rūšys jūrinės, bentosinės, gyvena įsirausę į dugną, filtruotojai arba minta nuosėdomis. Vienos rūšies individai išauga iki 2,5 m. ilgio, bet dauguma žarnakvapių žymiai mažesni.
