American Spiny Rats

Dygliažiurkės, arba dygiosios šinšilos (lot. Echimyidae, vok. Stachelratten) – graužikų (Rodentia) šeima, kurioje 20 genčių ir apie 80 rūšių:

• Pošeimis. Dactylomyinae
  • Daktilomiai (Dactylomys):
    • Bolivinis daktilomis (Dactylomys boliviensis)
    • Brazilinis daktilomis (Dactylomys dactylinus)
    • Peru daktilomis (Dactylomys peruanus)
  • Pietų Amerikos medžiurkės (Kannabateomys)
    • Pietų Amerikos medžiurkė (Kannabateomys amblyonyx)
  • Olallamys:
    • Olallamys albicauda
    • Olallamys edax
• Pošeimis. Echimyinae
  • Švelniaplaukės dygiosios medžiurkės (Diplomys):
    • Švelniaplaukė dygioji medžiurkė (Diplomys caniceps)
    • Diplomys labilis
    • Diplomys rufodorsalis
  • Dygiosios šinšilos (Echimys):
    • Echimys blainvillei
    • Brazilinė dygioji šinšila (Echimys braziliensis)
    • Echimys chrysurus
    • Echimys dasythrix
    • Echimys grandis
    • Echimys lamarum
    • Echimys macrurus
    • Echimys nigrispinus
    • Echimys pictus
    • Echimys rhipidurus
    • Echimys saturnus
    • Echimys semivillosus
    • Echimys thomasi
    • Vienspalvė dygioji šinšila (Echimys unicolor)
  • Toros (Isothrix):
    • Tora (Isothrix bistriata)
    • Isothrix pagurus
    • Isothrix sinnamariensis
  • Makalatos (Makalata):
    • Rausvoji makalata (Makalata armata)
• Pošeimis. Eumysopinae
  • Ovlso žiurkės (Carterodon):
    • Ovlso žiurkė (Carterodon sulcidens)
  • Kliomiai (Clyomys):
    • Clyomys bishopi
    • Didžiagalvis kliomis (Clyomys laticeps)
  • Giaros (Euryzygomatomys):
    • Giara (Euryzygomatomys spinosus)
  • Storaspyglės žiurkės (Hoplomys):
    • Storaspyglė žiurkė (Hoplomys gymnurus)
  • Dygiosios medžiurkės (Lonchothrix):
    • Kutauodegė medžiurkė (Lonchothrix emiliae)
  • Mezomiai (Mesomys):
    • Oposuminis mezomis (Mesomys didelphoides)
    • Šeriuotasis mezomis (Mesomys hispidus)
    • Mesomys leniceps
    • Mesomys obscurus
    • Mesomys stimulax
  • Spygliažiurkės (Proechimys):
    • Baltaspyglė spygliažiurkė (Proechimys albispinus)
    • Proechimys amphichoricus
    • Proechimys bolivianus
    • Proechimys brevicauda
    • Proechimys canicollis
    • Proechimys cayennensis
    • Proechimys chrysaeolus
    • Proechimys cuvieri
    • Proechimys decumanus
    • Proechimys dimidiatus
    • Geldi spygliažiurkė (Proechimys goeldii)
    • Proechimys gorgonae
    • Proechimys guairae
    • Proechimys gularis
    • Proechimys hendeei
    • Proechimys hoplomyoides
    • Proechimys iheringi
    • Ilgauodegė spygliažiurkė (Proechimys longicaudatus)
    • Proechimys magdalenae
    • Proechimys mincae
    • Proechimys myosuros
    • Proechimys oconnelli
    • Proechimys oris
    • Proechimys poliopus
    • Proechimys quadruplicatus
    • Tomeso spygliažiurkė (Proechimys semispinosus)
    • Proechimys setosus
    • Proechimys simonsi
    • Proechimys steerei
    • Proechimys trinitatis
    • Proechimys urichi
    • Proechimys warreni
  • Punaresai (Thrichomys):
    • Punaresas (Thrichomys apereoides)
• Pošeimis. Heteropsomyinae
  • Boromys:
    • Boromys offella
    • Boromys torrei
  • Brotomys:
    • Brotomys contractus
    • Brotomys voratus
  • Heteropsomys:
    • Heteropsomys antillensis
    • Heteropsomys insulans
  • Puertoricomys:
    • Puertoricomys corozalus

Hutiniai (lot. Capromyidae, angl. Hutias, vok. Baumratten) – graužikų (Rodentia) šeima, paplitusi Karibuose.

Joje yra šios gentys:

• Nykštukinės hutijos (Mesocapromys)
• Mysateles
• Kubinės hutijos (Capromys), 9 rūšys.
• Trumpauodegės hutijos (Geocapromys), 2 rūšys
• Zagučiai, arba haitinės hutijos (Plagiodontia), 1 rūšis.

Aprašymas

Dauguma hutinių rūšių užauga nuo 21 iki 46 cm ir sveria mažiau negu 2 kg, nors Desmarito hutija užauga nuo 31 iki 60 cm ir sveria 2,8-8,5 kg.^[1] Gyvūnai kai kuriais aspektais yra panašūs į nutrijas. Turi uodegą, apkūnų kūną ir dideles galvas. Dauguma rūšių yra žolėdės, nors kai kurios maitinasi ir mažais gyvūnais. Kuria lizdus medžių ar uolų plyšiuose.

Šaltiniai

Vikiteka