Vėlyvoji ieva (lot. Prunus serotina syn. Padus serotina) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis. Kilo iš Šiaurės Amerikos rytų: nuo pietų Kvebeko ir Ontarijo šiaurėje iki Meksikos ir Gvatemalos kalnų pietuose. Išgyvena iki 258 metų.
Aukštis 15–30 m, kamieno skersmuo 70–150 cm. Aukščiausia žinoma 39 m, su 2,3 m skersmens kamienu. Lapai paprastieji, pailgi, 6–14 cm ilgio, žvilgantys. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus po 40. Žievė labai atsiplaišiusi, tamsiai pilka. Vaisius – juodas kaulavaisis; valgomas.
Lietuvoje vėlyvoji ieva kaip dekoratyvinis augalas auginama želdynuose[1], paskelbta invazine rūšimi[2].
Vėlyvoji ieva (lot. Prunus serotina syn. Padus serotina) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis. Kilo iš Šiaurės Amerikos rytų: nuo pietų Kvebeko ir Ontarijo šiaurėje iki Meksikos ir Gvatemalos kalnų pietuose. Išgyvena iki 258 metų.
Aukštis 15–30 m, kamieno skersmuo 70–150 cm. Aukščiausia žinoma 39 m, su 2,3 m skersmens kamienu. Lapai paprastieji, pailgi, 6–14 cm ilgio, žvilgantys. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus po 40. Žievė labai atsiplaišiusi, tamsiai pilka. Vaisius – juodas kaulavaisis; valgomas.
Lietuvoje vėlyvoji ieva kaip dekoratyvinis augalas auginama želdynuose, paskelbta invazine rūšimi.