El culantrillo menudu (Asplenium trichomanes) ye un felechu de la familia Aspleniaceae.
Planta viviega, de tamañu bien variable (10-50 cm), con curtiu rizoma, escamosu, del que surden numberosos raigaños delgaos, dures, negres, y una serie de frondes, estreches y llargues, col raquis tiesu, pardu escuru y brillosu. Llimbu linear, pinnado una sola vegada, con 15-30(40) pares de segmentos ovales, un pocu irregulares, de cantos dentaos, más anchos los basales qu'el superiores. Soros lliniares. Los esporangios maurecen a lo llargo de too l'añu.[1]
Fisuras y resquiebros de roques y murios húmedos y visiegos.
Europa y gran parte d'Asia nel sur hasta Turquía, Irán y el Himalaya, con una población en Yeme. Apaez tamién nel norte, sur y partes del este d'África, nel este d'Indonesia, sureste d'Australia, Tasmania, Nueva Zelanda y Ḥawai. Alcuéntrase en Norteamérica y Centroamérica, en Cuba y nel norte y l'oeste de Suramérica.
Indicaciones: ye emoliente, antiinflamatoriu, expectorante.[2]
Asplenium trichomanes describióse por Carlos Linneo y espublizóse en Species Plantarum 2: 1080. 1753.[3]
El nome científicu del xéneru Asplenium fai referencia al usu terapéuticu que se daba a estes plantes mientres la Edá Media pa curar enfermedaes amestaes col bazu (murria, supuestamente, causada por escesu de fiel negra). Asina, Asplenium sería una adaptación al llatín del griegu "splen" (bazu).
trichomanes: epítetu de la pallabra griega: τριχομανεϛ, trichomanes que ye'l nome griegu pa los felechos.[4]
El culantrillo menudu (Asplenium trichomanes) ye un felechu de la familia Aspleniaceae.
Tükvari sümürgə (lat. Asplenium trichomanes)[1] — sümürgə cinsinə aid bitki növü.[2]
Rhedynen fach sy'n tyfu mewn lleoedd creigiog ac ar furiau yw duegredynen gwallt y forwyn (Asplenium trichomanes). Fe'i ceir ledled y byd mewn rhanbarthau tymherus ac is-arctig a hefyd ar fynyddoedd uchel yn y trofannau. Mae ei ffrondiau'n hir a chul ac maent yn 5–35 cm o hyd. Mae ganddynt goes ddu neu frown a hyd at 30 o barau o ddeilios gwyrdd.
Rhedynen fach sy'n tyfu mewn lleoedd creigiog ac ar furiau yw duegredynen gwallt y forwyn (Asplenium trichomanes). Fe'i ceir ledled y byd mewn rhanbarthau tymherus ac is-arctig a hefyd ar fynyddoedd uchel yn y trofannau. Mae ei ffrondiau'n hir a chul ac maent yn 5–35 cm o hyd. Mae ganddynt goes ddu neu frown a hyd at 30 o barau o ddeilios gwyrdd.
Pruun raunjalg (Asplenium trichomanes) on raunjalaliste sugukonda kuuluv sõnajalgtaim.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (seisuga 2012).
Eestis võib neid leida kasvamas kaljudel ja liivikuil[1]..
Pruun raunjalg (Asplenium trichomanes) on raunjalaliste sugukonda kuuluv sõnajalgtaim.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (seisuga 2012).
Xardin-belar beltza (Asplenium trichomanes) Asplinoaren familiako iratzea da, mundu osoko eskualde epeletan jatorria duena.[1]
Xardin-belar beltza (Asplenium trichomanes) Asplinoaren familiako iratzea da, mundu osoko eskualde epeletan jatorria duena.
O fento das boticas (Asplenium trichomanes) é un fentiño da familia Aspleniaceae. Moi abondoso nos penedos e muros sombrizos e nas ribeiras galegas, tamén recibe o nome vulgar de coandro. Recoñécese facilmente polas súas frondes miúdas e atoparse sempre pendurado dos muros.
En Galiza existen dúas subespecies: Asplenium trichomanes subsp. trichomanes, que foxe dos solos calcarios e prefire a montaña e Asplenium trichomanes subsp. quadrivalens, de maior tolerancia ecolóxica.
Fento vivaz, de tamaño moi variábel, ás veces moi pequeniño, duns 4 cm, até os 50 cm, con curto rizoma, escamoso, do que xorden numerosas raíces magras, duras, negras, e unha serie de frondes de 8–45 cm, estreitas e longas co pecíolo máis ou menos sen vilosidades. Escamas de até 5 mm, con banda central (raque) tesa, pardo escura e brillante. Limbo linear, pinnado unha soa vez, con 15-30(40) pares de segmentos ovais, un chisco irregulares, de bordos dentados, máis largos os basais ca os superiores. Soros lineares. Os esporanxios maduran ao longo de todo o ano.[1] Os soros son lineais e os esporanxios poden ser collidos coa man. Moi común a fins de primavera e verán.
Dáse moito en fendas de rochas e paredes de muros húmidos e sombrizos.
Europa e gran parte de Asia no sur deica Turquía, Irán e o Himalaia, cunha poboación no Iemen. Aparece tamén no norte, sur e partes do leste de África, no leste de Indonesia, sueste de Australia, Tasmania, Nova Zelandia e Hawaii. Atópase en América do Norte e América Central, en Cuba e no norte e o oeste de América do Sur. Moi abondoso nas beiras dos ríos galegos, especialmente en cavorcos e en zonas onde hai rochas, valados e muros de pedra, xa que o fento das boticas pendura das paredes. Atópase até os 2.000 m de altitude.
Indicacións: é emoliente, antiinflamatorio, expectorante.[2]
Asplenium trichomanes foi descrita por Carl von Linné e publicado en Species Plantarum 2: 1080. 1753.[3]
O nome científico do xénero Asplenium fai referencia ao uso terapéutico que se daba a estas plantas durante a Idade Media para sandar doenzas ligadas co bazo (exceso de bile negra). Así, Asplenium sería unha adaptación ao latín do grego "splen" (bazo). O nome vulgar da especie en galego ‘’das boticas’’ fai tamén referencia a este uso medicinal. trichomanes: epíteto da palabra grego: τριχομανεϛ, trichomanes que é o nome para os fentos.[4]
O fento das boticas (Asplenium trichomanes) é un fentiño da familia Aspleniaceae. Moi abondoso nos penedos e muros sombrizos e nas ribeiras galegas, tamén recibe o nome vulgar de coandro. Recoñécese facilmente polas súas frondes miúdas e atoparse sempre pendurado dos muros.
En Galiza existen dúas subespecies: Asplenium trichomanes subsp. trichomanes, que foxe dos solos calcarios e prefire a montaña e Asplenium trichomanes subsp. quadrivalens, de maior tolerancia ecolóxica.
Asplenium trichomanes [1]) er sjaldgæf burknategund (á Íslandi).
Asplenium trichomanes er með tvílitna (diploid), tetraploid og sexlitna (hexaploid) cytotype, sem hafa verið tilnefndar til að vera sjálfstæðar tegundir. Þrílitna (triploid) cytotype (ófrjór blendingur á milli tvílitna og fimmlitna arfgerða) þekkjast einnig. Innan þessara arfgerða (cytotypes) eru nokkrar undirtegundir viðurkenndar, þar á meðal
Asplenium trichomanes ) er sjaldgæf burknategund (á Íslandi).
Šerinė kalnarūtė (lot. Asplenium trichomanes, angl. Maidenhair Spleenwort, vok. Braunstielige Streifenfarn) – kalnarūtinių (Aspleniaceaee) šeimos kalnarūtės (Asplenium) genties augalas. Labiausiai paplitęs Europos ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse (lygumose retas), kitur randamos tik nedidelio arealo dalys.
Augalas daugiametis, visžalis, 10–20 cm, su šakniastiebiu. Lapai 3–25 cm ilgio, plunksniški. Dauginasi sporomis (birželio–rugpjūčio mėnesiais) bei vegetatyviniu būdu (šakniastiebiais). Įsikuria ant uolingų substratų ar šlaitų.
Rūšis 1981 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Šerinė kalnarūtė – kalnų augalas, o kalnų Lietuvoje nėra, todėl augalas dažniausiai įsikuria ant senų tvorų, kurias statant naudotos kalkės. Dažniausiai tai – kapinių, kulto statinių, senosios miestelių tvoros.
Ši rūšis pirmą kartą aptikta Lietuvoje 1941 m. Vilniaus apylinkėse, Verkių (Kalvarijų) miške, ant apirusios kapinių tvoros. Ji čia augo iki 1957 m., vėliau neberasta. Iki pat XX a. pabaigos buvo žinoma vienintelė gyvybinga šerinės kalnarūtės augavietė – Žibikai (Akmenės raj.), ant akmeninės kapinių tvoros. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje gerokai suaktyvėjus biologinės įvairovės tyrimams, į juos įsitraukus didesniam skaičiui tyrėjų, buvo rastos dar 4 naujos šerinės kalnarūtės augavietės.[2] Šiuo metu jos dar žinomos Balkasodyje (Alytaus raj.), Daujėnuose (Pasvalio raj.), Saldutiškyje (Utenos raj.), Traupyje (Anykščių raj.), kur augalas pavaizduotas Traupio herbe,[3] įamžintas stogastulpyje prie kapinių tvoros.[4]
Šerinė kalnarūtė (lot. Asplenium trichomanes, angl. Maidenhair Spleenwort, vok. Braunstielige Streifenfarn) – kalnarūtinių (Aspleniaceaee) šeimos kalnarūtės (Asplenium) genties augalas. Labiausiai paplitęs Europos ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse (lygumose retas), kitur randamos tik nedidelio arealo dalys.
Asplenium incisum là một loài thực vật có mạch trong họ Aspleniaceae. Loài này được Thunb. miêu tả khoa học đầu tiên năm 1794.[1]
Asplenium incisum là một loài thực vật có mạch trong họ Aspleniaceae. Loài này được Thunb. miêu tả khoa học đầu tiên năm 1794.
虎尾铁角蕨(学名:Asplenium incisum),为铁角蕨科铁角蕨属下的一个植物种。[1]
トラノオシダ(Asplenium incisum Thunb.)は、シダ植物門チャセンシダ科チャセンシダ属のシダである。ごく身近にはえる小型で柔らかいシダで、細かく分かれた細長い葉が特徴である。トラノオシダは、多分チャセンシダ属では一番身近なシダであるが、小柄で目立たないので、あまり意識されていないと思われる。
よく石垣等に付着して生育しているのが見られる。茎はごく短く、多数の葉をつける。葉は長さ20cm程度、小さいものは一回羽状複葉で、よく育てば二回羽状複葉になる。乾燥した石垣などでは10cm位のことも多いが、条件がよければ50cmにもなることがある。葉にはやや二形があって、胞子をつける葉はやや大きくて、少し立ち上がり気味になる。葉には短い葉柄があって、葉の大部分の長さにわたって羽片をつける。羽片は比較的短く、基部から先端まであまり長さが変わらないので、全体の形は細長い楕円形になる。葉柄の基部は褐色に色づくが、大部分は緑色で柔らかく、葉は次第に垂れ下がった姿になる。
胞子のう群は裂片の葉裏に数個ずつつき、長楕円形、やや中肋よりにつく。
山間の岩地やガレ場のようなところから、人里の石垣まで幅広く生育し、特に農村の畑の石垣のようなところにはごく普通に見られる。都市部でも見ることがあり、溝の側面のコンクリートの上にも生えているのを見る。ただし姿が小さくてこちゃこちゃしているので、認知度と知名度はかなり低いと思われる。名前の由来は虎の尾羊歯で、幅が狭くて細長い葉の形をトラの尾に見立てたものと思われる。ちょっとおおげさすぎる気もするが、細長いものは、植物の名では虎の尾とする例が多い(オカトラノオ、ミズトラノオ、ウミトラノオなど)。
日本全土に分布するが、本州、四国、九州にはごく普通、北海道と沖縄では稀。日本以外では、千島列島、樺太から中国、朝鮮、台湾に分布している。
品種として葉が細かく切れ込んだチリメントラノオシダ(f. minutedissectum H.Ito)や葉に斑の入ったフイリトラノオシダ(f. albovariegatum Sugimoto)が報告されているが、特に広く認められてはいない。
一切ない。人里では雑草に類するものではあるが、はびこらず、あえて駆除する必要性もない。石垣などに生えるシダや苔は、日本では鑑賞価値を認めて駆除しない傾向があり、ノキシノブなどは立派に育っているのを見かけるが、トラノオシダに関してはそうした風情が一般には認められていない傾向がある。
同様の成育環境にあって、似たものはあまりない。特に人里では他に類似したものがない。イヌシダは外形や生育環境が近いが、葉に一面に長い毛があり、簡単に見分けられる。
チャセンシダ属のものとしては、やや似ているのがイワトラノオ(A. tenuicaule Hayama)である。葉は長さが20cm位、その半分弱が葉柄である。葉は二回羽状複葉で全体の形は広披針形と、トラノオシダのように細長くならない。北海道から九州の、特に南の地域の渓流沿いの薄暗いところに生える。台湾から中国、ヒマラヤまで分布する。ヒメイワトラノオ(A. capillipes Makino)はこれに似ているがより小さく、葉が地表に寝る。日本各地の森林内の石灰岩上に生じる好石灰岩性植物である。朝鮮、台湾からヒマラヤまで。