Kvapioji aniužė (lot. Elsholtzia ciliata) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, aniužių (Elsholtzia) genties augalas.
Vienmetis žolinis augalas stipraus mėtų kvapo. Žiedai tankiuose, vienašoniuose, varpos pavidalo žiedynuose. Pavieniai žiedai smulkūs, rausvi, pažiedės kiaušiniškos, blakstienuotos, jų viršūnė ištįsusi į trumpą smaigą lėlį. Taurelė varpiška, penkiadantė, plaukuota ir nusėta liaukučių. Vainikėlis rausvai violetinis arba melsvas, neryškiai dvilūpis, apaugęs plaukeliais, viršutinė lūpa vos pastebimai įkirpta, apatinė ilgesnė už viršutinę, gana giliai įkirpta. Vainikėlio vamzdelio viduje yra plaukelių lankas. Kuokeliai šiek tiek ilgesni už vainikėlį, kraštiniai ilgesni negu viduriniai. Vaisius – skeltavaisis iš 4 tamsiai rudų, mažų riešutėlių. Stiebas status, šakotas. Lapai priešiniai, pailgi, elipsiški viršūnės nusmailėjusios, pamatai pleištiški, kraštas pjūkliškai dantytas, su koteliais.
Pražysta liepos viduryje ir žydi iki rugsėjo mėn. Auga daržuose, patvoriuose, pakelėse, panamėse, apleistose sodybose, bergždynuose. Dažnesnis drėgnesniuose dirvožemiuose.
Žiedus lanko vabzdžiai, bitės surenka daug medaus. Sėklų aliejus vertinamas lako gamyboje. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas, turintis eterinių aliejų. Lietuvoje sulaukėjęs.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 80 psl.
Kvapioji aniužė (lot. Elsholtzia ciliata) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, aniužių (Elsholtzia) genties augalas.
Vienmetis žolinis augalas stipraus mėtų kvapo. Žiedai tankiuose, vienašoniuose, varpos pavidalo žiedynuose. Pavieniai žiedai smulkūs, rausvi, pažiedės kiaušiniškos, blakstienuotos, jų viršūnė ištįsusi į trumpą smaigą lėlį. Taurelė varpiška, penkiadantė, plaukuota ir nusėta liaukučių. Vainikėlis rausvai violetinis arba melsvas, neryškiai dvilūpis, apaugęs plaukeliais, viršutinė lūpa vos pastebimai įkirpta, apatinė ilgesnė už viršutinę, gana giliai įkirpta. Vainikėlio vamzdelio viduje yra plaukelių lankas. Kuokeliai šiek tiek ilgesni už vainikėlį, kraštiniai ilgesni negu viduriniai. Vaisius – skeltavaisis iš 4 tamsiai rudų, mažų riešutėlių. Stiebas status, šakotas. Lapai priešiniai, pailgi, elipsiški viršūnės nusmailėjusios, pamatai pleištiški, kraštas pjūkliškai dantytas, su koteliais.
Pražysta liepos viduryje ir žydi iki rugsėjo mėn. Auga daržuose, patvoriuose, pakelėse, panamėse, apleistose sodybose, bergždynuose. Dažnesnis drėgnesniuose dirvožemiuose.
Žiedus lanko vabzdžiai, bitės surenka daug medaus. Sėklų aliejus vertinamas lako gamyboje. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas, turintis eterinių aliejų. Lietuvoje sulaukėjęs.
