Grąžiagalvė (lot. Jynx torquilla, angl. Wryneck, vok. Wendehals) - geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Rūšis gyvena Eurazijoje nuo Atlanto iki Kolymos baseino ir Ramiojo vandenyno pakrančių, Šiaurės Afrikoje ir kai kuriose salose. Lietuvoje dažna. Dažniausiai aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau pušynuose. Taip pat pasitaiko parkuose, soduose, želdiniuose.
Patino ir patelės kūnas rusvai pilkos spalvos, išmargintas tamsiomis ir šviesiomis dėmelėmis bei juostomis. Turi silpną snapą, todėl peri kitų genių padarytuose uoksuose. Neretai peri inkiluose.
Užėmusi lizdo teritoriją grąžiagalvė puola užimtus lizdus, iš uoksų ar inkilų išmeta kitų uoksinių paukščių kiaušinius. Lizdo nekrauna, kiaušinius deda tiesiog ant uokse esančių puvenų, seno lizdo ar išvyto paukščio lizdo liekanų. Deda 8-11 kiaušinių, peri abu porelės nariai 12-13 dienų. Minta daugiausia skruzdžių perais.
Grąžiagalvė pasižymi savotiška elgsena. Užtikta lizde ji ištiesia kaklą į viršų, pašiaušia galvos plunksnas, lėtai sukioja galvą į šalis ir šnypščia panašiai kaip gyvatė. Nuo galvos sukiojimo ji taip lietuviškai ir pavadinta - grąžiagalvė.
Grąžiagalvė (lot. Jynx torquilla, angl. Wryneck, vok. Wendehals) - geninių (Picidae) šeimos paukštis.
