Paprastoji saulažuvė, saulažuvė (Leucaspius delineatus) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Nedidelė, panaši į aukšlę žuvis. Kūnas 6-8 cm. Nugara žalsva, šonai sidabriški. Šoninė linija nepilna, apima 2-12 žvynų. Pelekai šviesūs, bespalviai. Apatinis žandas užsirietęs į viršų.
Lietuvoje dažna žuvis. Gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje – kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose. Laikosi būriais užžėlusiuose vandens telkinių pakraščiuose.
Saulažuvės minta zooplanktonu, dumbliais, lervomis, vabzdžiais. Pačios yra daugelio plėšrių žuvų grobis. Neršia gegužės–balandžio mėnesiais (ant augalų, kitų paviršių).[1]
Paprastoji saulažuvė, saulažuvė (Leucaspius delineatus) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Nedidelė, panaši į aukšlę žuvis. Kūnas 6-8 cm. Nugara žalsva, šonai sidabriški. Šoninė linija nepilna, apima 2-12 žvynų. Pelekai šviesūs, bespalviai. Apatinis žandas užsirietęs į viršų.
Lietuvoje dažna žuvis. Gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje – kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose. Laikosi būriais užžėlusiuose vandens telkinių pakraščiuose.
Saulažuvės minta zooplanktonu, dumbliais, lervomis, vabzdžiais. Pačios yra daugelio plėšrių žuvų grobis. Neršia gegužės–balandžio mėnesiais (ant augalų, kitų paviršių).
