Andinė žąsis (lot. Chloephaga melanoptera, angl. Andean goose) – antinių šeimos Chloephaga genties paukščių rūšis, gyvenanti Pietų Amerikoje. Sutinkama Peru, Argentinoje, Bolivijoje.
Andinė žąsis gyvena aplink ežerus ir pelkes Andų kalnuose, paprastai, aukštyje iki 3000 m ir daugiau. Žiemos sezonu nusileidžia žemiau. Tai daugiausia sausumos paukštis, vengiantis plaukioti, išskyrus ekstremalias situacijas. Andinė žąsis – stambaus sudėjimo paukštis, labai mažu rožiniu snapu, baltomis plunksnomis, išskyrus juodus sparnų galus ir uodegą. Abiejų lyčių plunksnų spalvos tos pačios, bet patelės kiek mažesnės. Sveria 2,7–3,6 kg. Daugintis pradeda lapkričio mėnesį. Patelė padeda 5-10 kiaušinių ir juos peri 4 savaites. Lizdas – negili duobutė žemėje netoli vandens, išklota augalija. Išsiritę jaunikliai būna balti, su trimis juodomis juostelėmis ant nugaros. Lytinę brandą pasiekia 3 metų amžiaus. Minta žole.
Andinė žąsis (lot. Chloephaga melanoptera, angl. Andean goose) – antinių šeimos Chloephaga genties paukščių rūšis, gyvenanti Pietų Amerikoje. Sutinkama Peru, Argentinoje, Bolivijoje.
Andinė žąsis gyvena aplink ežerus ir pelkes Andų kalnuose, paprastai, aukštyje iki 3000 m ir daugiau. Žiemos sezonu nusileidžia žemiau. Tai daugiausia sausumos paukštis, vengiantis plaukioti, išskyrus ekstremalias situacijas. Andinė žąsis – stambaus sudėjimo paukštis, labai mažu rožiniu snapu, baltomis plunksnomis, išskyrus juodus sparnų galus ir uodegą. Abiejų lyčių plunksnų spalvos tos pačios, bet patelės kiek mažesnės. Sveria 2,7–3,6 kg. Daugintis pradeda lapkričio mėnesį. Patelė padeda 5-10 kiaušinių ir juos peri 4 savaites. Lizdas – negili duobutė žemėje netoli vandens, išklota augalija. Išsiritę jaunikliai būna balti, su trimis juodomis juostelėmis ant nugaros. Lytinę brandą pasiekia 3 metų amžiaus. Minta žole.
