nomes no trilho de navegação
Alopecurus arundinaceus (lat. Alopecurus arundinaceus) — qırtıckimilər fəsiləsinin tülküquyruq cinsinə aid bitki növü.
Alopecurus arundinaceus (lat. Alopecurus arundinaceus) — qırtıckimilər fəsiləsinin tülküquyruq cinsinə aid bitki növü.
Alopecurus arundinaceus, the creeping meadow foxtail or creeping foxtail,[4] is a rhizomatous perennial species in the Grass family (Poaceae). Native to Eurasia and northern Africa, and widely introduced elsewhere, this sod forming grass is useful as a forage and for erosion control.[5] It grows in damp or saline grasslands and banks of waterways, and on mountains up to 1,200 m. It flowers between April and July, depending on its location.[1]
Alopecurus arundinaceus, the creeping meadow foxtail or creeping foxtail, is a rhizomatous perennial species in the Grass family (Poaceae). Native to Eurasia and northern Africa, and widely introduced elsewhere, this sod forming grass is useful as a forage and for erosion control. It grows in damp or saline grasslands and banks of waterways, and on mountains up to 1,200 m. It flowers between April and July, depending on its location.
La cola de zorra (Alopecurus arundinaceus) es una hierba de la familia de las gramíneas. Es originaria de Eurasia.
L Son plantas laxamente cespitosas, con estolones de hasta 6 cm. Tallos de 30-95 cm de altura, recubiertos en la base por vainas marcescentes y fibrosas, a veces subbulbosos, glabros. Hojas glabras, con lígula de 2-5 mm y limbo de 5-25 cm x 3-11 mm; las superiores con vaina ligeramente inflada. Panícula de 3-7 x 0,8-1,2 cm, cilíndrica, rara vez ovoidea. Espiguillas de 4,5-6 mm, con callo redondeado. Glumas anchamente lanceoladas, agudas, más o menos divergentes, vilosas, al menos sobre los nervios y la quilla. Lema de 4-5 mm, anchamente lanceolada, oblicuamente truncada en el ápice, con márgenes soldados en el 1/3 o 1/4 inferior, glabra o cortamente ciliada en el ápice; arista de 5-9 mm, inserta en el 1/3 inferior de la lema. Anteras de 2,5-4 mm. Cariopsis de 3 x 1,3 mm. Florece de abril a junio.[1]
Se encuentra en pastizales húmedos en las regiones Mediterránea, Irano-Turánica y Macaronésica. En la península ibérica se distribuye por Los Pedroches, Sierra Norte de Sevilla, Aracena, Cordillera Subbética.
Alopecurus arundinaceus fue descrita por Jean Louis Marie Poiret y publicado en Flora Petropolitana 16. 1799.[2]
Número de cromosomas de Alopecurus arundinaceus (Fam. Gramineae) y táxones infraespecíficos: 2n=28[3]
Alopecurus nombre genérico que proviene del griego alopes -ekos, (zorro), y oura (cola), por la forma de la panícula.[4]
arundinaceus: epíteto latino que significa "similar a Arundo".
NOTA: Los nombres que presentan enlaces son sinónimos en otras especies:
La cola de zorra (Alopecurus arundinaceus) es una hierba de la familia de las gramíneas. Es originaria de Eurasia.
Mustjas rebasesaba (Alopecurus arundinaceus) on kõrreliste sugukonda arvatud taimeliik.
Taime leidub Eestis sisemaal harva, ent rannaniitudel on tavaline.[1]
Mustjas rebasesaba (Alopecurus arundinaceus) on kõrreliste sugukonda arvatud taimeliik.
Taime leidub Eestis sisemaal harva, ent rannaniitudel on tavaline.
Ruokopuntarpää (Alopecurus arundinaceus) on puntarpäihin kuuluva monivuotinen heinäkasvilaji.
Ruokopuntarpää kasvaa 50–120 senttimetriä korkeaksi. Heinä on pitkärönsyinen. Korret ovat pystyjä–kohenevia, kaljuja. Lehtilapa on 5–13 millimetriä leveä, usein sinertävä, litteä, pitkäsuippuinen, kalju. Lehtitupet, varsinkin ylin, pulleita, kieleke 3–6 mm, suippo. Kukinto on tiheä, liereä, tähkämäinen röyhy, 3–6 cm x 8–15 mm. Tähkylät 4–5 mm, litteitä, yksikukkaisia. Kaleet suippoja, 3-suonisia, tyvipuoliskosta yhdiskasvuisia, sinivihreitä-mustahkoja, selkä karvainen, kärkiosasta ulos kaartuva. Ulkohelve on viiston tylppä, vihneetön tai vihneellinen, vihne suora, helpeen keskustasta lähtevä, 3–4 mm kaleitten kärkien yli ulottuva.[2][3]
Ruokopuntarpää risteytyy muiden puntarpäälajien kanssa. Suomessa esiintyy ruoko- ja polvipuntarpään sekä ruoko- ja nurmipuntarpään välisiä risteymiä.[3]
Ruokopuntarpää on melko yleinen, yleisin se on Ahvenanmaalla. Sitä esiintyy rannikoilla itäiseltä Suomenlahdelta Vaasan korkeudelle ja erikseen sisämaassa pääosin alueella Pohjois-Pohjanmaa – Kainuu – Koillismaa. Pohjoisimmat kasvupaikat ovat Savukosken Soklissa.[3][4]
Ruokopuntarpää (Alopecurus arundinaceus) on puntarpäihin kuuluva monivuotinen heinäkasvilaji.
Sćinojty liščak (Alopecurus arundinaceus) je rostlina ze swójby słódkich trawow (Poaceae).
Sćinojty liščak (Alopecurus arundinaceus) je rostlina ze swójby słódkich trawow (Poaceae).
Juosvavarpis pašiaušėlis (Alopecurus arundinaceus) – miglinių (Poaceae) šeimos žolinių augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, introdukuota ar užneštinė daugelyje ne atogrąžų regionų.
Augalas daugiametis, jo stiebas status, iki 50–150 cm aukščio. Turi ilgus šakniastiebius. Žiedynas pilkšvas arba juosvas, varpažvyniai viršūnėje prasiskėtę. Žydi pavasarį, vasaros pradžioje, dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Laikomas geru pašariniu augalu.
Auga drėgnose pievose, pagrioviuose, šlapiuose paupiuose ir paežerėse.
Lietuvoje juosvavarpis pašiaušėlis nuo 1989 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[3] Žinoma 1 augavietė Kruojos upelio slėnyje Pakruojo rajone (2005). Ji užima apie 2 arų plotą, kuriame augalas auga atskirais ploteliais.[4]
Juosvavarpis pašiaušėlis (Alopecurus arundinaceus) – miglinių (Poaceae) šeimos žolinių augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, introdukuota ar užneštinė daugelyje ne atogrąžų regionų.
.jpg)
Strandreverumpe (Alopecurus arundinaceus) er en art i grasfamilien.
Den er et flerårig gras som kan bli opptil én meter høy. I Nord-Europa vokser den nesten utelukkende på havstrender, men andre steder finnes arten langs elvebredder. Utbredelsen omfatter det meste av Europa, og arten finnes østover til Øst-Sibir, Mongolia og Kina og sørover til Jordan-dalen og Iran. Den finnes også i sørskråningen til Atlasfjellene i Nord-Afrika.
I Norge er arten vanlig i nordlige Nordland, Troms og Finnmark. Det er også en isolert forekomst på Lamøya i Larvik.
Strandreverumpe (Alopecurus arundinaceus) er en art i grasfamilien.
Den er et flerårig gras som kan bli opptil én meter høy. I Nord-Europa vokser den nesten utelukkende på havstrender, men andre steder finnes arten langs elvebredder. Utbredelsen omfatter det meste av Europa, og arten finnes østover til Øst-Sibir, Mongolia og Kina og sørover til Jordan-dalen og Iran. Den finnes også i sørskråningen til Atlasfjellene i Nord-Afrika.
I Norge er arten vanlig i nordlige Nordland, Troms og Finnmark. Det er også en isolert forekomst på Lamøya i Larvik.
Multimedia w Wikimedia Commons Wyczyniec pęcherzykowaty (Alopecurus arundinaceus Poir. in Lam, syn. Alopecurus ventricosus Pers.) - gatunek wieloletniej rośliny należącej do rodziny wiechlinowatych. W Polsce spotykany sporadycznie w północnej i północno-wschodniej części Pasa Wielkich Dolin[2].
Gatunek zasiedla stanowiska wilgotne i żyzne, często uczestniczy w zbiorowiskach pionierskich. Odporny na długotrwałe zalewy i zasolenie gleby. Spotykany nad brzegami jezior i bagien, słonych łąkach, w dolinach rzek oraz na piaskach nadmorskich i rzecznych. Kwitnie od maja do sierpnia. Liczba chromosomów 2n=28[2].
Wyróżnia się niższe jednostki systematyczne. W Polsce nad Bałtykiem może występować podgatunek A. arundinaceus ssp. exserens A. et G.. Znane są mieszańce z wyczyńcem łąkowym oraz wyczyńcem kolankowym[2].
Trwała i szybko regenerująca się trawa o dużej wartości pokarmowej. W niektórych krajach uważana za cennych element pastwisk strefy alpejskiej[2].
Wyczyniec pęcherzykowaty (Alopecurus arundinaceus Poir. in Lam, syn. Alopecurus ventricosus Pers.) - gatunek wieloletniej rośliny należącej do rodziny wiechlinowatych. W Polsce spotykany sporadycznie w północnej i północno-wschodniej części Pasa Wielkich Dolin.
Alopecurus arundinaceus é uma espécie de planta com flor pertencente à família Poaceae.
A autoridade científica da espécie é Poir., tendo sido publicada em Encyclopédie Méthodique, Botanique 8: 776. 1808.[1]
Trata-se de uma espécie presente no território português, nomeadamente em Portugal Continental.
Em termos de naturalidade é nativa da região atrás indicada.
Não se encontra protegida por legislação portuguesa ou da Comunidade Europeia.
Alopecurus arundinaceus é uma espécie de planta com flor pertencente à família Poaceae.
A autoridade científica da espécie é Poir., tendo sido publicada em Encyclopédie Méthodique, Botanique 8: 776. 1808.
Alopecurus arundinaceus là một loài thực vật có hoa trong họ Hòa thảo. Loài này được Poir. mô tả khoa học đầu tiên năm 1808.[4]
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Alopecurus arundinaceus là một loài thực vật có hoa trong họ Hòa thảo. Loài này được Poir. mô tả khoa học đầu tiên năm 1808.
Alopecurus arundinaceus Poir.
Синонимы
Лисохво́ст тростнико́вый, или лисохвост взду́тый, или лисохвост возвы́шенный, или лисохвост ползу́чий, или лисохвост тростникови́дный[2], или мелаку́да[3] (лат. Alopecúrus arundinacéus) — вид цветковых растений рода Лисохвост (Alopecurus) семейства Злаки (Poaceae).
Корневищное многолетнее растение. Вид родом из Евразии, однако в настоящее время он интродуцирован повсюду. Дернообразующее растение, используется как корм скоту и для контроля эрозии почв[4].
Вид включён в Красную книгу Республики Калмыкия, Латвийской Республики, Литовской Республики и Львовской области Украины[2].
В синонимику вида входят следующие названия:
Корневищное многолетнее растение. Вид родом из Евразии, однако в настоящее время он интродуцирован повсюду. Дернообразующее растение, используется как корм скоту и для контроля эрозии почв.
Вид включён в Красную книгу Республики Калмыкия, Латвийской Республики, Литовской Республики и Львовской области Украины.
苇状看麦娘（学名：Alopecurus arundinaceus）是一种禾本科植物。这种植物在中国分布于东北、内蒙古、河北、宁夏、甘肃、新疆等省区；此外蒙古、苏联、欧洲、北美均有分布。[1]
这是一篇早熟禾亚科小作品。你可以通过编辑或修订扩充其内容。 苇状看麦娘（学名：Alopecurus arundinaceus）是一种禾本科植物。这种植物在中国分布于东北、内蒙古、河北、宁夏、甘肃、新疆等省区；此外蒙古、苏联、欧洲、北美均有分布。
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
