Miškinis skudutis (Angelica sylvestris) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas. Augalo pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: angelus – angelas, sylvestris – miškinis.
Daugiametis arba dvimetis, 60–160 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, tuščiaviduris, apvalus, viršutinėje dalyje nežymiai briaunotas, melsvai miltuotas, viršutinėje dalyje šakotas ir šiek tiek plaukuotas.
Lapai stambūs, tamsiai žali, 2–3 kartus plunksniški, plačiomis, išsipūtusiomis makštimis; lapeliai kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, jų viršutinė pusė plika, apatinė ties gyslomis apaugusi šiurkščiais plaukeliais; viršutiniai lapai su mažais lapalakščiais. Žiedynai su 15–40 nelygaus ilgio briaunotų stipinų. Skraistės nėra arba ji 1(3)–lapė. Skraistlapėliai siauri, yliški, maždaug tokio pat ilgio kaip skėčiukai. Skėtukai rutuliški; gausiažiedžiai, su daugeliu yliškų skaistlapėlių. Vainiklapiai balti arba rausvi, lygia arba tik negiliai iškirpta viršūne.
Vaisius plačiai elipsiškas, 4–5 mm ilgio, iki 5 mm pločio. Lapkočiai šakojimosi vietose su skersiniu raudonu ruoželiu, nežymiai vagoti. Kraštai lapkočiu žemyn nenusileidžia. Žiedai balti, kartais rožiniai; žiedynas – plokščias ar mažai iškiliu viduriu skėtis.
Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio.
Auga miškuose, krūmuose, drėgnose pievose, gerai pakenčia pavėsį.
Paplitimas Lietuvoje: Gana dažnas visoje šalyje.
Bendras paplitimas: Azija, Europa, Rusijos europinė dalis, Sibiras.
Atitinkamai paruošti jauni stiebai ir lapai tinka maistui. Šaknys lietuvių liaudies medicinoje buvo naudojamos plaučių, inkstų ir vidurių ligoms gydyti. Sėklos ir šaknys turi insekticidinių savybių.
Miškinis skudutis (Angelica sylvestris) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas. Augalo pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: angelus – angelas, sylvestris – miškinis.
.jpg)
