Qıjıkimilər (lat. Pteridophyta) - bitki şöbəsi.[1]
Qıjıkimilər ali sporlu bitkilərdir.Mamırlardan fərqli olaraq,qıjıkimilərin gövdə və yarpaqdan başqa inkişaf etmiş kökləri də olur.Onlar sporlar vasitəsilə çoxalır.Mayalanma prosesi,mamırlardakı kimi,suyun iştirakı ilə gedir.
Qıjıkimilərə qıjılar,qatırquyruğuları və plaunlar aiddir.Qədim bitkilər olan qıjıkimilərə rütubətli və kölgəli yerlərdə,xüsusən meşə örtüyü altında rast gəlinir.Əksəriyyətinin gövdəsi otşəkillidir,lakin tropik Asiya,Avstraliya,Mərkəzi və Cənubi Amerika kimi zonalarda bəzi ağacşəkilli formalara da təsadüf edilir.Qıjıkimilər arasında lianlara da rast gəlinir.
Qıjıların bədən ölçüləri bir neçə mm-dən bir neçə metrə qədər olur.Geniş yayılmış nümayəndəsi olan erkək qıjı çoxillik bitkidir,yerüstü gövdəsi olmur.Yeraltı gövdəsi kökümsovdur.Kökümsovlardan əlavə köklər və yerüstü yarpaqlar çıxır.Erkək qıjının cavan yarpaqlarının ucları spiralvari burulur və zoğ kimi uc hissədən böyüyür.
Šertvūnai (lot. Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. Pagal ankstesnę nomenklatūrą šis skyrius anksčiau buvo vadinamas papartūnų vardu (Pterydophyta), tačiau tipinė gentis, iš kurios vardo turėtų būti kildinamas skyriaus pavadinimas, yra Polypodium (šertvė).
Tai vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.
Iš viso šertvūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 27 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.
Klasė. Driežlielainiai (Ophioglossopsida)
Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida)
Šertvūnai (lot. Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. Pagal ankstesnę nomenklatūrą šis skyrius anksčiau buvo vadinamas papartūnų vardu (Pterydophyta), tačiau tipinė gentis, iš kurios vardo turėtų būti kildinamas skyriaus pavadinimas, yra Polypodium (šertvė).
Tai vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.
Iš viso šertvūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 27 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.
