Žąsinė sidabražolė (lot. Potentilla anserina, angl. Common Silverweed, vok. Gänsefingerkraut) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalų rūšis. Paplitusi Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.
Daugiametis, šliaužiantis, žolinis augalas. Šaknys mėsingos, kartais gumbiškai sustorėjusios. Stiebas plonas, šliaužiantis, 15−80 cm ilgio, įsišaknijantis. Lapai plunksniški, iš 13−21 lapelio, apatinė jų pusė apaugusi sidabriškai blizgančiais plaukeliais. Žiedai pavieniai, ilgakočiai, išaugę ties stiebo pamatu arba bambliais, gana dideli, 1,5−2,5 cm pločio. Potaurio lapeliai 5, triskilčiai. Taurėlapiai 5, šilkaplaukiai. Vainiklapiai 5, apie 1 cm ilgio, skaisčiai geltoni. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisius sutelktinis. Vaisiukai − kiaušiniški riešutėliai; kiekviename vaisiuje jų subręsta po 20−25. Riešutėliai gelsvai rudi, jų nugarėlė išgaubta, pilvelis įgaubtas.
Žydi liepos − rugpjūčio mėn., pavieniai augalai ir vėliau, iki šalnų. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga kiemuose, pakelėse, pakrantėse, dykvietėse, ganyklose, pievose, laukuose, upių ir ežerų krantuose.
Augalas turi rauginių ir gydomųjų medžiagų. Šaknis spalva ir skoniu primenana pastarnoką, kai kurios Skandinavijos ir Sibiro tautos vartoja maistui. Susmulkinta žole lesinami naminiai paukščiai, ypač žąsiukai ir kalakučiukai.
Žąsinė sidabražolė slopina uždegimą. Vartojama ryklės uždegimui gydyti. Iš 1-2 arbatinių šaukštelių žaliavos paruoštą šviežią arbatą gerti kelis kartus per dieną.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 46 psl.
Žąsinė sidabražolė (lot. Potentilla anserina, angl. Common Silverweed, vok. Gänsefingerkraut) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalų rūšis. Paplitusi Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.
Daugiametis, šliaužiantis, žolinis augalas. Šaknys mėsingos, kartais gumbiškai sustorėjusios. Stiebas plonas, šliaužiantis, 15−80 cm ilgio, įsišaknijantis. Lapai plunksniški, iš 13−21 lapelio, apatinė jų pusė apaugusi sidabriškai blizgančiais plaukeliais. Žiedai pavieniai, ilgakočiai, išaugę ties stiebo pamatu arba bambliais, gana dideli, 1,5−2,5 cm pločio. Potaurio lapeliai 5, triskilčiai. Taurėlapiai 5, šilkaplaukiai. Vainiklapiai 5, apie 1 cm ilgio, skaisčiai geltoni. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisius sutelktinis. Vaisiukai − kiaušiniški riešutėliai; kiekviename vaisiuje jų subręsta po 20−25. Riešutėliai gelsvai rudi, jų nugarėlė išgaubta, pilvelis įgaubtas.
Žydi liepos − rugpjūčio mėn., pavieniai augalai ir vėliau, iki šalnų. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga kiemuose, pakelėse, pakrantėse, dykvietėse, ganyklose, pievose, laukuose, upių ir ežerų krantuose.
