Paprastoji medūza (Ausytoji medūza) (lot. Aurelia aurita) yra plokščia skėčio arba varpo pavidalo. Medūzos dilgiosios ląstelės pavojingos net ir žmogui.
Pagal Michael Dawson genetinius tyrimus paprastoji medūza sutinkama rytinėje Atlanto pakrantėje Europoje (įskaitant Baltijos jūrą) ir vakarinėje Atlanto pakrantėje Šiaurės Amerikoje (Naujoji Anglija ir rytinė Kanados dalis).[1] Paprastai gyvena pakrantėse, estuarijose ir uostuose.
Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20-30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiaupermatomas, turi rožinių-violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint į skėtį iš viršaus matosi skrandis, kuris susideda iš keturių kišenių.
Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. Kiaušinėliai ir spermatozoidai subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse.
Vandenyje iriasi į kūno centrą įtraukdama ir išstumdama vandenį, o kadangi yra prasta plaukikė, dažnai išmetama į krantą. Maitinasi nuodingais čiuptuvais įtraukdama planktoną ir moliuskus.
Medūzos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą, kitus signalus.
Paprastoji medūza (Ausytoji medūza) (lot. Aurelia aurita) yra plokščia skėčio arba varpo pavidalo. Medūzos dilgiosios ląstelės pavojingos net ir žmogui.
