Palminės angys (lot. Bothriechis) – angių (Viperidae) šeimos roplių gentis.
Šios genties gyvatės yra palyginti plonos ir paprastai užauga iki 60-80 cm ilgio, tačiau geltondėmė (Bothriechis aurifer), dvispalvė (Bothriechis bicolor) ir žalsvoji (Bothriechis lateralis) palminės angys gali užaugti iki 1 m ir ilgesnės.
Paplitusios pietinėje Meksikoje (Oašakos valstijos pietryčiuose ir Čiapo valstijos šiaurinėse aukštumose), visoje Centrinėje Amerikoje, taip pat Kolumbijoje, vakarinėje Venesuelos dalyje, Ekvadore ir Peru šiaurėje.
Palminės angys gyvena medžiuose. Paprastai tos rūšys, kurios gyvena kalnuose daugiau nei 1500 m aukštyje, būna aktyvesnės dieną, o žemiau 1000 m – naktį. Gyvenančios vietovėse tarp 1000 ir 1500 m aukščio, gali būti aktyviomis bet kuriuo paros metu.
Palminių angių nuoduose yra hematoksino, kurio poveikis organizmui pasireiškia ypatingai stipriu skausmu, tinimu, pūslių susidarymu, poodiniu kraujo išsiliejimu ir gana dažnai - nekroze. Negydant apsinuodijimo galima prarasti galūnę ar net mirti.
