Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – musmirių (Amanita) genties grybas.
Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, ryškiai raudona, su baltomis karputėmis ar plėvelėmis (apvalkalo liekanomis), lietui jas nuplovus, musmirė tampa panaši į raudonas ūmėdes. Lakšteliai balti, minkšti, tankūs, laisvi. Kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm storio, su baltu rinkiu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs, su tvirtai apaugusia išnara. Trama balta, minkšta, be ypatingo kvapo ir skonio. Auga liepos-spalio mėn. įvairiuose miškuose.
Musmirė dažnai yra klaidingai laikoma ypač nuodingu grybu. Tačiau iš tiesų jos nuodingumas dažniausiai smarkiai perdedamas – mirtys, sukeltos musmirių vartojimo, yra retas reiškinys[1]. Pagrindinės musmirių psichoaktyviosios medžiagos yra iboteninė rūgštis, muscimolis, muskazonas ir muskarinas.
Šį grybą dėl jo psichoaktyvių savybių nuo seniausių laikų vartojo žyniai, šamanai, kariai[2].
Musmirės vartotojai mini šiuos poveikius: pakitęs vaizdinių ir garsinių signalų suvokimas, pusiausvyros praradimas, lengvi raumenų trūkčiojimai[3].
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – musmirių (Amanita) genties grybas.
