Käsnjas lohksamblik (Solorina spongiosa) on samblik.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (2012).
Eestist on teada vähemalt kolm leidu: Sõmeri saarelt, Muhu saarel Üügu pangalt ja Lääne-Virumaalt Risult[1].
Käsnjas lohksamblik (Solorina spongiosa) on samblik.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (2012).
Eestist on teada vähemalt kolm leidu: Sõmeri saarelt, Muhu saarel Üügu pangalt ja Lääne-Virumaalt Risult.
Svampgrýta (fræðiheiti: Solorina spongiosa) er flétta af ættkvísl grýtna. Þal svampgrýtu inniheldur Coccomyxa-þörung.[1] Líklega er svampgrýta sjaldgæfust á Íslandi af sekkjaskófum.[2]
Svampgrýta vex víða um Evrasíu, Norður- og Mið-Ameríku.[3]
Svampgrýta er sjaldgæf á Íslandi en hún vex á lítið grónum svæðum sem eru að byrja að gróa upp. Hún er algengari á fjöllum en á láglendi.[4]
Svampgrýta (fræðiheiti: Solorina spongiosa) er flétta af ættkvísl grýtna. Þal svampgrýtu inniheldur Coccomyxa-þörung. Líklega er svampgrýta sjaldgæfust á Íslandi af sekkjaskófum.
Akytoji solorina (lot. Solorina spongiosa, angl. Fringed chocolate chip lichen) – meškapėdinių (Peltigeraceae) šeimos epigėjinių kerpių rūšis. Tai kerpė, auganti tundroje, alpinėje bei subalpinėje kalnų juostose, ant molingo ir kalkingo dirvožemių, tarp samanų arba atvirose vietose.
Akytajai solorinai būdingas smulkus lapiškas, pilkšvas ar pilkai rusvas gniužulas, augantis kaip siaura apykaklė aplink giliai įdubusius vaisiakūnius. Lietuvoje kitų panašių kerpių nėra.
Lietuvoje rūšis įtraukta į Raudonąją knygą.[1] Kaip ir kitos nulinės kategorijos rūšys Lietuvoje ji yra už arealo ribų, kai kerpės augavietė čia yra tarsi atsiskyrusios arealo salelės. Akytoji solorina Lietuvoje buvo aptikta 1932 m. Trakų rajone, prie Akmenos ežero. Lietuvoje šioms kerpėms nepakanka tinkamų augaviečių, be to, vyraujančiuose lygumų dirvožemiuose jos sunkiai konkuruoja su samanomis, induočiais augalais.
Akytoji solorina (lot. Solorina spongiosa, angl. Fringed chocolate chip lichen) – meškapėdinių (Peltigeraceae) šeimos epigėjinių kerpių rūšis. Tai kerpė, auganti tundroje, alpinėje bei subalpinėje kalnų juostose, ant molingo ir kalkingo dirvožemių, tarp samanų arba atvirose vietose.
Akytajai solorinai būdingas smulkus lapiškas, pilkšvas ar pilkai rusvas gniužulas, augantis kaip siaura apykaklė aplink giliai įdubusius vaisiakūnius. Lietuvoje kitų panašių kerpių nėra.
Lietuvoje rūšis įtraukta į Raudonąją knygą. Kaip ir kitos nulinės kategorijos rūšys Lietuvoje ji yra už arealo ribų, kai kerpės augavietė čia yra tarsi atsiskyrusios arealo salelės. Akytoji solorina Lietuvoje buvo aptikta 1932 m. Trakų rajone, prie Akmenos ežero. Lietuvoje šioms kerpėms nepakanka tinkamų augaviečių, be to, vyraujančiuose lygumų dirvožemiuose jos sunkiai konkuruoja su samanomis, induočiais augalais.
