Žalsvoji kežytė (lot. Cetrelia olivetorum) – kežinių (Parmeliaceae) šeimos kerpių rūšis.
Auga ant lapuočių medžių kamienų ir šakų senuose mišriuose miškuose. Neaptinkama jaunuose ir vidutinio amžiaus miškuose. Šiai kerpei būdingas stambus (iki 10 cm skersmens) lapiškas gniužulas. Lapų pakraščiai suapvalėję, banguoti, kraštai pakilę, senesnių lakštų kraštai padengti ištisine miltiškų darinių – soredžių juostele. Viršutinė pusė melsvai žalsva, su gausiomis smulkiomis balsvomis dėmelėmis. Apatinė – juoda, raukšlėta. Šią kerpę labai lengva supainioti su labai dažna melsvąją kerpenuote (Platismatia glauca), kurios lakštų pakraščiuose niekada nebūna miltiškos juostelės, tačiau dažnai gausu smulkių išaugėlių – izidžių, o viršutiniame lakštų paviršiuje nebūna balsvų dėmelių.
Randama Europoje, Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos rytuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėse, Naujojoje Gvinėjoje, Australijoje, nuo borealinės zonos pietinės dalies iki subtropikų.
Lietuvoje retoka, žinoma 30 radimviečių. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
