dcsimg

Grūdėtoji šlakabudė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Grūdėtoji šlakabudė (lot. Cystoderma granulosum) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių, rečiau lapuočių miškai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė šiurkščiai grūdėta, sporos mažos, neamiloidinės.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 (6) cm skersmens, paplokščia, su gūbreliu, grūdėta, viduryje raukšlėta, žvyneliuota, oranžiškai ruda, rudai raudona, pakraščiai su dalinio apvalkalo draiskanotu apvadu. Lakšteliai siauri, tankūs, balti, vėliau – gelsvi, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,3–0,8 cm, su žiedu, virš jo šviesesnis, tik taškuotas, o žemiau žiedo plaušuotas, žvynuotas, rudai rausvas. Trama gelsva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 4–5×2,5–3 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai raudonai rudi, raudonesni nei cinoberinės šlakabudės.

Auga pavieniui, po kelis vaisiakūnius, tarp samanų. Valgoma, bet menkavertė, kai kurie mikologai nurodo, kad nevalgoma.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas. Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 210 psl.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Grūdėtoji šlakabudė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Grūdėtoji šlakabudė (lot. Cystoderma granulosum) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Spygliuočių, rečiau lapuočių miškai.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė šiurkščiai grūdėta, sporos mažos, neamiloidinės.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 (6) cm skersmens, paplokščia, su gūbreliu, grūdėta, viduryje raukšlėta, žvyneliuota, oranžiškai ruda, rudai raudona, pakraščiai su dalinio apvalkalo draiskanotu apvadu. Lakšteliai siauri, tankūs, balti, vėliau – gelsvi, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,3–0,8 cm, su žiedu, virš jo šviesesnis, tik taškuotas, o žemiau žiedo plaušuotas, žvynuotas, rudai rausvas. Trama gelsva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 4–5×2,5–3 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai raudonai rudi, raudonesni nei cinoberinės šlakabudės.

Auga pavieniui, po kelis vaisiakūnius, tarp samanų. Valgoma, bet menkavertė, kai kurie mikologai nurodo, kad nevalgoma.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT