Pelkinis ąžuolas (lot. Quercus palustris, angl. Pin oak, vok. Sumpf-Eiche) – bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties medis.
Aukštis apie 17 m. Laja plačiai išsišakoja į šakas. Lapai plačiai elipsiški, su 2-3 porom neplačių, aštriai nusmailėjusių ir stambiai aštriai dantytų skiaučių, kurios yra siauresnės už iškirpimus. Lakštas odiškas, ryškiai žalia, plika, žvilgančia viršutine ir šviesiai žalia, matine, plaukuotomis gyslų kampeliuose apatine puse. Lakšto pamatas pleištiškas.
Rudenį lapai parausta nuo skaisčiai iki tamsiai raudonos ar rudos spalvos. Lapai ilgai nenukrenta iki vėlyvo rudens. Ūgliai neaštriai briaunoti, pilkai rudi. Pumpurai kiaušiniški, šviesiai ar pilkai rudi. Žydi gegužės mėn. Piesteliniai žiedai beveik bekočiai, po 1-2.
Vaisiai – gilės – prinoksta ir krinta rugsėjo-spalio mėn. Gilė užauga antraisiais metais. Jos beveik rutuliškos, tai yra tokio paties skersmens, kaip ir ilgio, šviesiai rudos. Goželė plokščia, stora, apgaubia iki ketvirtadalio ar trečdalio gilės. Auga derlingoje, lengvai drėgnoje dirvoje.
