Paprastasis ricinmedis (lot. Ricinus communis) – karpažolinių šeimos (Euphorbiaceae) stambus žolinis augalas. Natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Indijoje, Rytų Afrikoje, tačiau dabar auginamas daugelyje kraštų.
Augalo dydis labai skiriasi priklausomai nuo augimo sąlygų: karšto klimato kraštuose užauga iki 12 m aukščio, vėsesnio klimato – 2-5 m aukščio. Auga labai greitai, tačiau jautrus šalnoms, skersvėjams. Stiebai tiesūs, šakoti, padengti vaškiniu sluoksniu. Lapai dideli, 30-80 cm ilgio, giliai karpyti, laikosi ant 20-60 cm ilgio lapkočių. Spalva – nuo šviesiai žalios iki tamsiai vyšninės. Žiedynas kekės formos, sudarytas iš smulkių bevainikių žiedų: vyriški su kreminės spalvos kuokeliais yra apačioje, moteriški su raudonomis piestelėmis – viršuje. Vėliau susiformuoja raudoni, dygliuoti vaisiai, kurių viduje yra margos, pupeles primenančios sėklos.
Visos augalo dalys labai nuodingos, ypač sėklų apvalkalai. Jose gausu stipraus toksino – ricino. Apsinuodijimo ricinmedžio sėklomis simptomai: pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, vidinis kraujavimas, inkstų veiklos ir cirkuliacinės sistemos sutrikimai. Apsinuodijimas gali baigtis mirtimi. Augalo žiedadulkės turi alerginių savybių.
Iš ricinmedžio sėklų gaminamas ricinų aliejus. Jis naudojamas kaip vidurius laisvinančioji priemonė, preparatas nudegimams, odos pažeidimams gydyti, maisto priedas (E1503), chemijos, naftos pramonėje, biodyzelino gamyboje. Svarbiausi šio aliejaus tiekėjai pasaulyje yra Indija, Kinija, Brazilija, Etiopija, Paragvajus.
Paprastasis ricinmedis dažnai auginamas sodybose kaip dekoratyvinis augalas.
Žiedynas
Vaisiai
Sėklos
Požymiai
Indija 1171 
Kinija 190 
Brazilija 122 
Mozambikas 52 
Paragvajus 13 
Tailandas 11 
Etiopija 7 
Vietnamas 5 
Pietų Afrikos Respublika 5 
Pakistanas 4 Paprastasis ricinmedis (lot. Ricinus communis) – karpažolinių šeimos (Euphorbiaceae) stambus žolinis augalas. Natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Indijoje, Rytų Afrikoje, tačiau dabar auginamas daugelyje kraštų.
Augalo dydis labai skiriasi priklausomai nuo augimo sąlygų: karšto klimato kraštuose užauga iki 12 m aukščio, vėsesnio klimato – 2-5 m aukščio. Auga labai greitai, tačiau jautrus šalnoms, skersvėjams. Stiebai tiesūs, šakoti, padengti vaškiniu sluoksniu. Lapai dideli, 30-80 cm ilgio, giliai karpyti, laikosi ant 20-60 cm ilgio lapkočių. Spalva – nuo šviesiai žalios iki tamsiai vyšninės. Žiedynas kekės formos, sudarytas iš smulkių bevainikių žiedų: vyriški su kreminės spalvos kuokeliais yra apačioje, moteriški su raudonomis piestelėmis – viršuje. Vėliau susiformuoja raudoni, dygliuoti vaisiai, kurių viduje yra margos, pupeles primenančios sėklos.
Visos augalo dalys labai nuodingos, ypač sėklų apvalkalai. Jose gausu stipraus toksino – ricino. Apsinuodijimo ricinmedžio sėklomis simptomai: pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, vidinis kraujavimas, inkstų veiklos ir cirkuliacinės sistemos sutrikimai. Apsinuodijimas gali baigtis mirtimi. Augalo žiedadulkės turi alerginių savybių.
Iš ricinmedžio sėklų gaminamas ricinų aliejus. Jis naudojamas kaip vidurius laisvinančioji priemonė, preparatas nudegimams, odos pažeidimams gydyti, maisto priedas (E1503), chemijos, naftos pramonėje, biodyzelino gamyboje. Svarbiausi šio aliejaus tiekėjai pasaulyje yra Indija, Kinija, Brazilija, Etiopija, Paragvajus.
Paprastasis ricinmedis dažnai auginamas sodybose kaip dekoratyvinis augalas.
Žiedynas
Vaisiai
Sėklos
Požymiai
