Madagaskaro šnypščiantysis tarakonas (lot. Gromphadorhina portentosa, angl. Madagascar hissing cockroach) - tarakonų (Blattodea) pobūrio vabzdys, kilęs iš Madagaskaro.
Jų ilgis gali siekti iki 8 cm. Kitaip nei dauguma tarakonų šie neturi sparnų. Madagaskaro tarakonai nėra išrankūs, minta beveik vien augalinės kilmės maistu, neėda mėsos. Patelės nuo patinų skiriasi tankesniais ūsais. Dauginasi lytiniu būdu. Patelės deda kiaušinius iš kurių ritasi nimfos. Gyvena gana ilgai, apie 5 metus. Dažniausiai randami pūvančiuose rąstuose.
Madagaskaro tarakonai turi išskirtiną savybę - šnypštimą. Šios savybės dėka jie apsisaugoja nuo plėšrūnų, taip pat šnypščia kovodami su oponentais (kitais patinais). Šnypščiama pučiant orą pro kvėpavimo poras. Madagaskaro tarakonas vienintelis turi tokią techniką.
Gamtoje Madagaskaro tarakonai gyvena kolonijose. Teritorijoje paprastai būna vienas dominuojantis patinas su keletu patelių. Joks kitas patinas negali įžengti į dominuojančio patino teritoriją. Tai padarius dominuojančio patino būna išstumiamas iš irštvos.
Madagaskaro tarakonai gali būti laikomi kaip naminiai gyvūnai dėl paprastų priežiūros sąlygų. Šie tarakonai nėra išrankūs. Juos galima maitinti likučiais nuo stalo. Vandenį jie gauna kartu su maistu. Šie tarakonai nėra pavojingi, nesikandžioja ir gali tik išgasdinti šnypštimu. Gyvenimo sąlygoms nėra reiklūs, substratui tinka kokosų durpės, durpės arba žemė. Tarakonams užtenka kambario temperatūros, tačiau ne žemesnės, nei 17 °C.
Madagaskaro tarakonas turi parazitų - Gromphadorholaelaps schaeferi. Tarakonui jie nekenkia, šeimininkas yra parazitų gyvenamoji vieta, o maistą vartoja tą patį, kaip ir tarakonas. Biologiškai jie nėra laikomi parazitais.
Madagaskaro šnypščiantysis tarakonas (lot. Gromphadorhina portentosa, angl. Madagascar hissing cockroach) - tarakonų (Blattodea) pobūrio vabzdys, kilęs iš Madagaskaro.
Jų ilgis gali siekti iki 8 cm. Kitaip nei dauguma tarakonų šie neturi sparnų. Madagaskaro tarakonai nėra išrankūs, minta beveik vien augalinės kilmės maistu, neėda mėsos. Patelės nuo patinų skiriasi tankesniais ūsais. Dauginasi lytiniu būdu. Patelės deda kiaušinius iš kurių ritasi nimfos. Gyvena gana ilgai, apie 5 metus. Dažniausiai randami pūvančiuose rąstuose.