Juodoji eglė (lot. Picea mariana, angl. Black Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Juodoji eglė yra Niufaundlando ir Labradoro provincijos (Kanada) simbolis.
Plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje (nuo Niufaundlando iki Britų Kolumbijos rytų-vakarų kryptimi, nuo Aliaskos iki Niujorko, Minesotos šiaurės-pietų kryptimi). Sudaro taigos miškus.
Aukštis apie 5-15 m (kartais iki 30 m). Kamieno skersmuo 0,15-0,5 m, kartais 0,6 m. Spygliai 6-15 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 1,5-4 cm ilgio (mažiausi iš visų eglių), 1-2 cm pločio.
Auga įvairiose sąlygose. Pelkėse paprastai juodosios eglės užauga mažesnės. Amžinojo įšalo srityse sudaro „girtus miškus“, kai šaknys neįsitvirtina į dirvą ir medžiai būna pasvirę.
Juodoji eglė (lot. Picea mariana, angl. Black Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Juodoji eglė yra Niufaundlando ir Labradoro provincijos (Kanada) simbolis.
