Purpurinė guotė (lot. Hygrophorus erubescens) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Spygliuočių miškai, ypač pušynai.
Vasara, rečiau ruduo.
Kepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gelsvai dėmėta, sausa.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna – balsva, rausvo atspalvio, senesnė – apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių. Lakšteliai balti, seni – rausvai rusvi, raudonai dėmėti, nuaugtiniai. Kotas 5–7 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio, prie lakštelių baltas, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio. Trama balta, ruda, minkšta, kartaus skonio. Sporos 8–11×4–5 μm.
Būdingi požymiai: Spygliuočių, ypač pušynų, grybas. Labai panaši ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula), tik ši stambesnė, auga mišriuosiuose, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose ąžuolynuose.
Reta, žinomos tik kelios augavietės. Dėl kartaus skonio nevalgoma. Šilumamėgė. Saugoma.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 93 psl.
Purpurinė guotė (lot. Hygrophorus erubescens) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Augimo vietaSpygliuočių miškai, ypač pušynai.
Augimo laikasVasara, rečiau ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gelsvai dėmėta, sausa.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna – balsva, rausvo atspalvio, senesnė – apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių. Lakšteliai balti, seni – rausvai rusvi, raudonai dėmėti, nuaugtiniai. Kotas 5–7 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio, prie lakštelių baltas, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio. Trama balta, ruda, minkšta, kartaus skonio. Sporos 8–11×4–5 μm.
Būdingi požymiai: Spygliuočių, ypač pušynų, grybas. Labai panaši ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula), tik ši stambesnė, auga mišriuosiuose, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose ąžuolynuose.
Reta, žinomos tik kelios augavietės. Dėl kartaus skonio nevalgoma. Šilumamėgė. Saugoma.