dcsimg

Purpurinė guotė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Purpurinė guotė (lot. Hygrophorus erubescens) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

  • Augimo vieta

Spygliuočių miškai, ypač pušynai.

  • Augimo laikas

Vasara, rečiau ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gelsvai dėmėta, sausa.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna – balsva, rausvo atspalvio, senesnė – apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių. Lakšteliai balti, seni – rausvai rusvi, raudonai dėmėti, nuaugtiniai. Kotas 5–7 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio, prie lakštelių baltas, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio. Trama balta, ruda, minkšta, kartaus skonio. Sporos 8–11×4–5 μm.

Būdingi požymiai: Spygliuočių, ypač pušynų, grybas. Labai panaši ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula), tik ši stambesnė, auga mišriuosiuose, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose ąžuolynuose.

Reta, žinomos tik kelios augavietės. Dėl kartaus skonio nevalgoma. Šilumamėgė. Saugoma.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 93 psl.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Purpurinė guotė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Purpurinė guotė (lot. Hygrophorus erubescens) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Augimo vieta

Spygliuočių miškai, ypač pušynai.

Augimo laikas

Vasara, rečiau ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė rausvai purpurinė, rausvai gelsvai dėmėta, sausa.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna – balsva, rausvo atspalvio, senesnė – apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių. Lakšteliai balti, seni – rausvai rusvi, raudonai dėmėti, nuaugtiniai. Kotas 5–7 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio, prie lakštelių baltas, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio. Trama balta, ruda, minkšta, kartaus skonio. Sporos 8–11×4–5 μm.

Būdingi požymiai: Spygliuočių, ypač pušynų, grybas. Labai panaši ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula), tik ši stambesnė, auga mišriuosiuose, lapuočių miškuose, ypač kalkinguose ąžuolynuose.

Reta, žinomos tik kelios augavietės. Dėl kartaus skonio nevalgoma. Šilumamėgė. Saugoma.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT