Alfals bord[1] o melgó falcat (Medicago falcata) és una espècie de planta del gènere Medicago. De vegades està tractada com una subespècie d'alfals (Medicago sativa subespècie M. falcata) És una planta nativa de la conca del Mediterrani, però s'ha estès a gran part del món. Forma una relació de simbiosi amb el bacteri Sinorhizobium meliloti
Segons la Flora dels Països Catalans de Bolòs i Vigo, es diferencia de l'alfals per tenir les flors grogues i el fruit falciforme, pubescent.
Alfals bord o melgó falcat (Medicago falcata) és una espècie de planta del gènere Medicago. De vegades està tractada com una subespècie d'alfals (Medicago sativa subespècie M. falcata) És una planta nativa de la conca del Mediterrani, però s'ha estès a gran part del món. Forma una relació de simbiosi amb el bacteri Sinorhizobium meliloti
Segons la Flora dels Països Catalans de Bolòs i Vigo, es diferencia de l'alfals per tenir les flors grogues i el fruit falciforme, pubescent.
Llysieuyn blodeuol (neu legume) yw Maglys corniog sy'n enw gwrywaidd (hefyd: Meillionen Gorniog, Maill Comiog, Meillion Corniog). Mae'n perthyn i'r teulu Fabaceae. Yr enw gwyddonol (Lladin) yw Medicago falcata a'r enw Saesneg yw Sickle medick.
Eraill yn yr un teulu yw: ffa soya (Glycine max), y ffa cyffredin (Phaseolus), pys gyffredin (Pisum sativum), chickpea (Cicer arietinum), cnau mwnci (Arachis hypogaea), pys per (Lathyrus odoratus) a licris (Glycyrrhiza glabra).
Llysieuyn blodeuol (neu legume) yw Maglys corniog sy'n enw gwrywaidd (hefyd: Meillionen Gorniog, Maill Comiog, Meillion Corniog). Mae'n perthyn i'r teulu Fabaceae. Yr enw gwyddonol (Lladin) yw Medicago falcata a'r enw Saesneg yw Sickle medick.
Eraill yn yr un teulu yw: ffa soya (Glycine max), y ffa cyffredin (Phaseolus), pys gyffredin (Pisum sativum), chickpea (Cicer arietinum), cnau mwnci (Arachis hypogaea), pys per (Lathyrus odoratus) a licris (Glycyrrhiza glabra).
Der Sichelklee (Medicago sativa L. subsp. falcata (L.) Arcang.), auch Sichel-Schneckenklee, Sichelluzerne oder Gelbe Luzerne genannt, ist eine Unterart der Pflanzenart Luzerne (Medicago sativa L.) aus der Gattung der Schneckenklee (Medicago).[1] Sie ist in Eurasien verbreitet.
Der Sichelklee ist eine ausdauernde krautige Pflanze, die Wuchshöhen zwischen meist 20 bis 60 (bis 120) Zentimetern erreicht. Der verzweigte Stängel ist selten vollkommen aufrecht, meist aufsteigend bis niederliegend. Die gestielten Laubblätter sind dreiteilig gefiedert. Die schmal elliptischen, am Grunde keilförmigen Teilblättchen sind zwischen 5 und 20 Millimeter lang und 2 bis 10 Millimeter breit, an der Spitze gesägt mit Stachelspitze.
Die Blütezeit reicht von Mai/Juni bis Oktober. In dichten traubigen Blütenständen stehen 3 bis 20 Blüten zusammen. Die relativ kleinen, zwittrigen, zygomorphen Blüten sind 7 bis 11 Millimeter lang. Die Kronblätter sind von leuchtend gelber Farbe. Die Samen reifen in etwa 7 bis 15 Millimeter langen und 1,5 bis 9 Millimeter breiten, geraden oder typischerweise sichelförmigen Hülsenfrüchten heran.
Die Chromosomenzahl beträgt 2n = 16 oder 32.[2]
Das Verbreitungsgebiet von Medicago sativa subsp. falcata reicht von Südeuropa, im Norden bis England, Dänemark und an das Baltikum, im Osten reicht es bis West- und Zentralasien. Er fehlt im mitteleuropäischen Tiefland sowie in den Mittelgebirgen und in den Alpenketten mit kalkarmem oder mit kalkfreiem Gestein vollständig; sonst kommt er in Mitteleuropa zerstreut vor.[3] In den Alpen kommt er allgemein in Höhenlagen oberhalb etwa 1200 Metern vor.[3]
Er besiedelt in Mitteleuropa Halbtrockenrasen, lichte Gebüsche, Gebüschsäume, Wegböschungen und die Ränder trockener Wälder.[3] Der Sichelklee wächst an sonnigen Standorten. Der Sichelklee wächst oft zusammen mit Gewöhnlichem Hufeisenklee (Hippocrepis comosa) oder Saat-Esparsette (Onobrychis viciifolia). Er ist eine Charakterart des Verbands Geranion sanguinei, kommt aber auch in Gesellschaften der Klasse Festuco-Brometea oder der Ordnung Agropyretalia vor.[2]
Der Sichelklee gedeiht am besten auf trockenen, basenreichen, tiefgründigen, kalkreichen, aber eher mageren Lehm- oder Lößböden, er geht aber auch auf sandigen oder grusigen Untergrund.[3]
Der Sicheklkee ist ein Rohbodenpionier und ein Tiefwurzler.[2] Er ist Nektarpflanze für den Weißdolch-Bläuling, Dickkopffalter und Gemeinen Bläuling.[4]
Die Unterart Medicago sativa subsp. falcata (L.) Arcang. gehört zur Art Medicago sativa L. in der Sektion: Medicago innerhalb der Gattung Medicago[1]. Der Sichelklee wird in Floren auch oft als Art (Medicago falcata) behandelt. Die Stellung innerhalb des Medicago-sativa-Artkomplexes wird noch diskutiert (Tee Havananda 2010). Zukünftige Untersuchungen sollen zeigen, ob der Rang einer Art oder Unterart besser geeignet ist.[5]
Es gibt mindestens zwei Varietäten:[1]
Der Sichelklee (Medicago sativa L. subsp. falcata (L.) Arcang.), auch Sichel-Schneckenklee, Sichelluzerne oder Gelbe Luzerne genannt, ist eine Unterart der Pflanzenart Luzerne (Medicago sativa L.) aus der Gattung der Schneckenklee (Medicago). Sie ist in Eurasien verbreitet.
Дүжер-меде кадыырзыг (орус. Люцерна серповидная, лат. Medicágo falcata) - Бобтар (Fabaceae) өгбезиниң дүжер-меде үнүштүң хөй чылдыг 20-80 см бедик хевири. Эм кылдыр ажыглап турар.
Бедии 20-80 см. Хөй чылдыг үнүш. Чечектери сарыг. Бобтары кадыыр хевирлиг-ыргагар, ховар шуут-ла дорт.
Өзер черлери: Кургаг шыктарлыг ийлер, кужурларлыг шыктар, элезиннер, чыдымнар, ховулар, даглар эдектери болгаш ховуланы берген шыктар.
Хереглеттинер чүүлдери: сигени.
Чечектелири: июнь-августуң ийиги чартыы.
Белеткээр үелери: июнь-август.
Кургадып каан чечектерлиг сывын нерви аарыгларында мага-бот оожургадыр чүүл кылдыр ажыглап турар. Сугга хандылап алгаш, ижип эмненир.
Дүжер-меде кадыырзыг (орус. Люцерна серповидная, лат. Medicágo falcata) - Бобтар (Fabaceae) өгбезиниң дүжер-меде үнүштүң хөй чылдыг 20-80 см бедик хевири. Эм кылдыр ажыглап турар.
Medicago falcata is a plant species of the genus Medicago. It is native to much of Europe and Asia,[1] but is found throughout the world. It forms a symbiotic relationship with the bacterium Sinorhizobium meliloti, which is capable of nitrogen fixation. Its common names include yellow lucerne, sickle alfalfa, yellow-flowered alfalfa, yellow alfalfa, sickle medick and yellow medick.
Medicago falcata is a plant species of the genus Medicago. It is native to much of Europe and Asia, but is found throughout the world. It forms a symbiotic relationship with the bacterium Sinorhizobium meliloti, which is capable of nitrogen fixation. Its common names include yellow lucerne, sickle alfalfa, yellow-flowered alfalfa, yellow alfalfa, sickle medick and yellow medick.
Medicago falcata es una especie perenne del género Medicago también llamada alfalfa amarilla, alfalfa de flor o alfalfa de hoz nativa de la cuenca del Mediterráneo, aunque está extendida por todo el mundo en la actualidad. De su hibridación con Medicago sativa se han desarrollado tipos de plantas muy apreciadas en agricultura como forrajeras.
El aspecto de las plantas de alfalfa es muy variado, desde mata abierta hasta de tipo arborescentes.
Posee un sistema radical bien desarrollado, y de distinto tipo en función de las condiciones ambientales: principal-arraigado, rizomatoso o rastrero.
Los tallos son numerosos, erectos o procumbentes; llegan a alcanzar una altura de 20-150 cm (normalmente suelen medir entre 40 y 80 cm de alto) pudiendo ser lampiños o contener pelos dispersos.
Las hojas son trifoliadas por lo general, aunque existe algún tipo (híbrido cultural) que desarrolla hasta once foliolos; varían en forma (obovadas, oblongas, ovales o anchamente ovadas) y tamaño (por lo general,5-22 mm de longitud y 2-6 mm de ancho); el borde superior del foliolo es dentado y su peciolo medio algo alargado, lo cual diferencia a las alfalfas de los tréboles, cuyo foliolo central es sentado.
Los racimos son ovales y densos sobre pedúnculos no muy largos. Las flores son de color amarillo.
Una característica de estas plantas es el fruto o vaina, que se presenta simplemente curvada o vuelta sobre sí misma, formando un bucle abierto o un tirabuzón corto. Esta vaina es portadora de varios granos o semillas. Rara vez se presenta uno sólo: puede abrirse o permanecer entera. Las vainas son de pequeño tamaño, y con escasos pelos, de 6-15 mm de longitud (por lo general 8-12) y 2-3,5 mm de ancho.
La semilla es difícil de cosechar ya que las vainas estallan al llegar a la madurez.
Es una planta adaptada a una amplia variedad de suelos y condiciones climáticas, desarrollándose mejor en suelos profundos y arcillosos, bien drenados. Es relativamente tolerante al frío y a la sequía, respondiendo bien al riego. Soporta hasta un cierto nivel de alcalinidad en el suelo y tolera los suelos salinos más que otras especies forrajeras.
Es más resistente a las heladas que otras medicago.
Abundante en ambientes severos como Siberia, Mongolia y altas zonas del Himalaya. Es un cultivo espontáneo forrajero importante en Nepal.
Su perennidad y el hábito de crecimiento erecto hace que sea un cultivo muy adecuado para heno, ensilaje o en forma deshidratada. Por lo general, suele ser productivo durante 8-16 años. Se cultiva tanto en monocultivo como en policultivo.
Es una especie rica en proteínas, minerales y vitaminas. Su valor alimenticio viene determinado en gran medida por la etapa de crecimiento en que se encuentra en el momento de su utilización.
Si comparamos la alfalfa amarilla con la hierba que crece a su alrededor en la misma etapa de crecimiento, se comprueba que la alfalfa tiene un menor grosor de la pared celular y un menor contenido de fibra digestible; sin embargo posee mayor cantidad de células digeribles y un mayor contenido en proteína bruta. También tiene un contenido más alto de la mayoría de los minerales de importancia nutricional para el ganado. El cultivo de la alfalfa es apto para pastoreo intensivo. Tiene una alta capacidad de fijación de nitrógeno gracias a su relación simbiótica con la bacteria Sinorhizobium meliloti.
Los rangos de productividad de forraje en masa son 7,5-15,0 TM / ha, los de producción de heno son 2,5-7,5 t / ha y los de productividad de semillas son 50-300 kg / ha.
Son plantas melíferas, muy visitadas por las abejas, lo cual favorece la fecundación y la cosecha de la semilla. Es susceptible a muchas plagas y enfermedades.
Las saponinas vegetales pueden interactuar con las bacterias del rumen y causar hemólisis en los animales.
Medicago falcata fue descrita por (L.) Huds. y publicado en Flora Anglica 288. 1762.[1]
Número de cromosomas de Medicago falcata (Fam. Leguminosae) y táxones infraespecíficos: 2n=32[2]
Medicago: nombre genérico que deriva del término latíno medica, a su vez del griego antiguo: μηδική (πόα) medes que significa "hierba".[3]
falcata: epíteto latíno que significa "con forma de hoz".[4]
Medicago falcata es una especie perenne del género Medicago también llamada alfalfa amarilla, alfalfa de flor o alfalfa de hoz nativa de la cuenca del Mediterráneo, aunque está extendida por todo el mundo en la actualidad. De su hibridación con Medicago sativa se han desarrollado tipos de plantas muy apreciadas en agricultura como forrajeras.
Ilustración de Flora BatavaPõhjalutsern (Medicago borealis) on ühekojaline rohttaim liblikõieliste sugukonnast lutserni perekonnast.
Taime kõrgus 30–60 cm.
Kasvab kuivadel niitudel. Eestis kasvab loode- ja lääneosas.
Õitseb juulist oktoobrini.
Põhjalutsern sarnaneb sirplutserniga. Mõlema taime kaunad on sirbi moodi kõverad. Viimased aga on püstistel raagudel ning veidi karvased, põhjalutserni kaunad on seevastu rippuvatel raagudel ja paljad.
Põhjalutsern (Medicago borealis) on ühekojaline rohttaim liblikõieliste sugukonnast lutserni perekonnast.
Taime kõrgus 30–60 cm.
Kasvab kuivadel niitudel. Eestis kasvab loode- ja lääneosas.
Õitseb juulist oktoobrini.
Põhjalutsern sarnaneb sirplutserniga. Mõlema taime kaunad on sirbi moodi kõverad. Viimased aga on püstistel raagudel ning veidi karvased, põhjalutserni kaunad on seevastu rippuvatel raagudel ja paljad.
Sirplutsern ehk kollane lutsern (Medicago falcata) on mitmeaastane ühekojaline rohttaim liblikõieliste sugukonnast lutserni perekonnast.
Kasvab kuivadel niitudel ja teeservadel. Eestis leidub Põhja- ja Lääne-Eestis ning saartel.
Õitseb juunist oktoobrini.
Sirplutsern ehk kollane lutsern (Medicago falcata) on mitmeaastane ühekojaline rohttaim liblikõieliste sugukonnast lutserni perekonnast.
Kasvab kuivadel niitudel ja teeservadel. Eestis leidub Põhja- ja Lääne-Eestis ning saartel.
Õitseb juunist oktoobrini.
Medicago falcata, la luzerne sauvage ou luzerne en faucille, est une espèce de plantes dicotylédones de la famille des Fabaceae, sous-famille des Faboideae, originaire d'Eurasie. Ce sont des plantes herbacées vivaces à fleurs jaunes et à système racinaire pivotant.
L'espèce est largement cultivée comme plante fourragère. Elle constitue également une sources de gènes pour l'amélioration génétique de la luzerne cultivée (Medicago sativa ou Medicago sativa subsp. sativa). Elle appartient au pool génique primaire de la luzerne. Certains auteurs la classent comme une sous-espèce de la luzerne cultivée sous le nom de Medicago sativa subsp. falcata.
Selon Tropicos (26 septembre 2018)[6] (Attention liste brute contenant possiblement des synonymes) :
Medicago falcata, la luzerne sauvage ou luzerne en faucille, est une espèce de plantes dicotylédones de la famille des Fabaceae, sous-famille des Faboideae, originaire d'Eurasie. Ce sont des plantes herbacées vivaces à fleurs jaunes et à système racinaire pivotant.
L'espèce est largement cultivée comme plante fourragère. Elle constitue également une sources de gènes pour l'amélioration génétique de la luzerne cultivée (Medicago sativa ou Medicago sativa subsp. sativa). Elle appartient au pool génique primaire de la luzerne. Certains auteurs la classent comme une sous-espèce de la luzerne cultivée sous le nom de Medicago sativa subsp. falcata.
Prosta šlinčina[2] (Medicago falcata) je rostlina ze swójby łušćinowcow.
Prosta šlinčina je trajne zelo, kotrež docpěwa wysokosć wot 15 hač 60cm.
Łopjena su 3ličbne. Łopješka docpěwaja dołhosć wot 5 hač 20 mm a šěrokosć wot 2 hač 10 mm.
Kćěje wot junija hač do septembra. Kćenja steja w hłowkatych, hustych kićach a docpěwaja dołhosć wot 7 hač 11 mm.
Płody su zrunane abo pódkowoformowe.
Rosće w słónčnych kerčinach, na lěsowych a pućowych kromach, skłoninach a suchich trawnikach. Preferuje ćopłe, w prawej měrje suchich, zjetša wapnite pódy.
Jeli sy jedyn z mjenowanych njedostatkow skorigował(a), wotstroń prošu potrjecheny parameter předłohi {{Předźěłuj}}
. Podrobnosće namakaš w dokumentaciji.
Prosta šlinčina (Medicago falcata) je rostlina ze swójby łušćinowcow.
Geltonžiedė liucerna (lot. Medicago falcata) – pupinių šeimos, liucernos genties augalų rūšis.
Kilusi iš Viduržemio jūros baseino, tačiau plačiai paplitusi pasaulyje.
Daugiametis augalas. Šaknys ilgos, šakotos, išleidžia atžalas. Netaisyklingi, kvapūs žiedai purios galvutės pavidalo kekėse. Žiedkočiai plaukuoti, su pažiedėmis. Taurelė suaugtinė, varpiška, plaukuota. Vainiklapiai ryškiai geltoni, kaip ir visų ankštinių, įvairaus pavidalo: burė su atsilošusiu lakšteliu, laivelis ir irklai. Žiedams peržydėjus, vainikėlis tuoj nukrinta (kai kurių ankštinių jis išlieka prie vaisių); 9 kuokeliai koteliais tarpusavyje suaugę, 1 atsiskyręs. Vaisius − išlinkusi kaip pjautuvas ar beveik ratu susisukusi, žalia, vėliau juoda ankštis; joje 2−9 sėklos. Stiebas status arba kylantis, briaunotas. Lapai trilapiai, lapeliai pailgi arba atvirkščiai kiaušiniški, pamatas susiaurėjęs, kraštai dantyti. Viduriniojo lapelio kotelis ilgesnis negu šoninių. Prielapiai kiaušiniškai lancetiški, iki vidurio priaugę prie lapkočio, ties pagrindu su 1−2 danteliais.
Žydi iki rugsėjo mėn. pabaigos. Auga sausose pievose, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose, sausuose kalkinguose dirvožemiuose. Paplitusi beveik visuose Lietuvos rajonuose.
Žiedai išskiria daug nektaro, juos noriai lanko vabzdžiai. Labai vertingas, geros cheminės sudėties pašarinis augalas atsparus šalčiui ir sausrai, taip pat grybelių sukeliamoms ligoms. Labai tinkamas auginti ardomuose šlaituose, kur trūksta drėgmės. Liucernos derlius gaunamas nelabai didelis, be to, ją sunku užauginti ir mechanizuotai nurinkti sėklas, todėl kultūroje nelabai paplitusi.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 48 psl.
Geltonžiedė liucerna (lot. Medicago falcata) – pupinių šeimos, liucernos genties augalų rūšis.
Kilusi iš Viduržemio jūros baseino, tačiau plačiai paplitusi pasaulyje.
Daugiametis augalas. Šaknys ilgos, šakotos, išleidžia atžalas. Netaisyklingi, kvapūs žiedai purios galvutės pavidalo kekėse. Žiedkočiai plaukuoti, su pažiedėmis. Taurelė suaugtinė, varpiška, plaukuota. Vainiklapiai ryškiai geltoni, kaip ir visų ankštinių, įvairaus pavidalo: burė su atsilošusiu lakšteliu, laivelis ir irklai. Žiedams peržydėjus, vainikėlis tuoj nukrinta (kai kurių ankštinių jis išlieka prie vaisių); 9 kuokeliai koteliais tarpusavyje suaugę, 1 atsiskyręs. Vaisius − išlinkusi kaip pjautuvas ar beveik ratu susisukusi, žalia, vėliau juoda ankštis; joje 2−9 sėklos. Stiebas status arba kylantis, briaunotas. Lapai trilapiai, lapeliai pailgi arba atvirkščiai kiaušiniški, pamatas susiaurėjęs, kraštai dantyti. Viduriniojo lapelio kotelis ilgesnis negu šoninių. Prielapiai kiaušiniškai lancetiški, iki vidurio priaugę prie lapkočio, ties pagrindu su 1−2 danteliais.
Žydi iki rugsėjo mėn. pabaigos. Auga sausose pievose, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose, sausuose kalkinguose dirvožemiuose. Paplitusi beveik visuose Lietuvos rajonuose.
Žiedai išskiria daug nektaro, juos noriai lanko vabzdžiai. Labai vertingas, geros cheminės sudėties pašarinis augalas atsparus šalčiui ir sausrai, taip pat grybelių sukeliamoms ligoms. Labai tinkamas auginti ardomuose šlaituose, kur trūksta drėgmės. Liucernos derlius gaunamas nelabai didelis, be to, ją sunku užauginti ir mechanizuotai nurinkti sėklas, todėl kultūroje nelabai paplitusi.
Medicago falcata é uma espécie de planta com flor pertencente à família Fabaceae.
A autoridade científica da espécie é L., tendo sido publicada em Species Plantarum 2: 779. 1753.
Trata-se de uma espécie presente no território português, nomeadamente em Portugal Continental.
Em termos de naturalidade é nativa da região atrás indicada.
Não se encontra protegida por legislação portuguesa ou da Comunidade Europeia.
Medicago falcata é uma espécie de planta com flor pertencente à família Fabaceae.
A autoridade científica da espécie é L., tendo sido publicada em Species Plantarum 2: 779. 1753.