nomes no trilho de navegação
Miškinis baublys (lot. Zonerodius heliosylus, angl. Forest Bittern , vok. Bindenreiher ) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.
Paplitęs Naujojoje Gvinėjoje ir Indonezijai priklausančiose Salavati ir Aru salose. Populiacijoje 1 500 – 7 000 suaugusių individų. Biotopas – šaltiniuotos vietos, miško pelkės ir balos, iki 1 430 m aukščio virš jūros lygio.
Patelės smulkesnės už patinus. Kūnas siauras, ištįsęs. Galvos šonai, galva ir kaklas rudai – geltonai ruožuoti. Pakaušis juodas. Nugara ir sparnų viršutinė pusė tamsiai ruda su tamsiai geltonais ruožais. Pasturgalis baltas. Nuo krūtinės ant pilvo krenta ilgesnės plunksnos. Snapas 9 cm ilgio, antsnapis juodas, o posnapis yra pelenų spalvos. Smakras baltai gelsvas. Rainelė yra geltona. Kojos geltonos.
Maisto ieško pavieniui. Minta: žuvimi, krabais, gyvatėmis, vėžiagyviais ir vabzdžiais. Lizdus krauna iš šakų, 12 m[2] aukštyje, netoli vandens.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis rūšis yra beveik nykstanti. Populiacijos mažėjimo priežastis – miškų kirtimas.
Miškinis baublys (lot. Zonerodius heliosylus, angl. Forest Bittern , vok. Bindenreiher ) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.
Paplitęs Naujojoje Gvinėjoje ir Indonezijai priklausančiose Salavati ir Aru salose. Populiacijoje 1 500 – 7 000 suaugusių individų. Biotopas – šaltiniuotos vietos, miško pelkės ir balos, iki 1 430 m aukščio virš jūros lygio.
Patelės smulkesnės už patinus. Kūnas siauras, ištįsęs. Galvos šonai, galva ir kaklas rudai – geltonai ruožuoti. Pakaušis juodas. Nugara ir sparnų viršutinė pusė tamsiai ruda su tamsiai geltonais ruožais. Pasturgalis baltas. Nuo krūtinės ant pilvo krenta ilgesnės plunksnos. Snapas 9 cm ilgio, antsnapis juodas, o posnapis yra pelenų spalvos. Smakras baltai gelsvas. Rainelė yra geltona. Kojos geltonos.
Maisto ieško pavieniui. Minta: žuvimi, krabais, gyvatėmis, vėžiagyviais ir vabzdžiais. Lizdus krauna iš šakų, 12 m aukštyje, netoli vandens.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis rūšis yra beveik nykstanti. Populiacijos mažėjimo priežastis – miškų kirtimas.
