nomes no trilho de navegação
Milvus is 'n genus van roofvoëls in die familie van Ouwêreldse aasvoëls (Accipitridae) en die subfamilie Milvinae.[1] Die genus is vir die eerste keer in 1799 deur Lacépède wetenskaplik beskryf.
Die genus bestaan uit die volgende spesies:
Wikimedia Commons het meer media in die kategorie Milvus.
Wikispecies het meer inligting verwant aan: Milvus
Milvus is 'n genus van roofvoëls in die familie van Ouwêreldse aasvoëls (Accipitridae) en die subfamilie Milvinae. Die genus is vir die eerste keer in 1799 deur Lacépède wetenskaplik beskryf.
Milvus a zo ur genad e rummatadur an evned, krouet e 1799 gant an evnoniour gall Bernard-Germain de Lacépède (1756-1825).
Tri spesad bargeded a ya d'ober ar genad :
Milvus a zo ur genad e rummatadur an evned, krouet e 1799 gant an evnoniour gall Bernard-Germain de Lacépède (1756-1825).
Milvus és un gènere d'ocells rapinyaires de la família dels accipítrids (Accipitridae) que viu en hàbitats molt variats, incloent zones humanitzades, al Vell Món, fins a Austràlia i Melanèsia. Les dues espècies es poden trobar als Països Catalans.
Aquest gènere es classifica en dues espècies: [1]
Altres autors inclouen una tercera espècie:[2] Milvus aegyptius.
Milvus és un gènere d'ocells rapinyaires de la família dels accipítrids (Accipitridae) que viu en hàbitats molt variats, incloent zones humanitzades, al Vell Món, fins a Austràlia i Melanèsia. Les dues espècies es poden trobar als Països Catalans.
Milvus (Egentlige glenter) er en lille slægt af glenter i høgefamilien.
Slægten består af disse arter:
Somme tider regnes gulnæbbet glente som en underart af Sort glente ligesom sortøret glente (Milvus migrans lineatus), der dog omvendt af nogle betragtes som en selvstændig art.
Milvus (Egentlige glenter) er en lille slægt af glenter i høgefamilien.
Slægten består af disse arter:
Rød glente (Milvus milvus) Sort glente (Milvus migrans) Gulnæbbet glente (Milvus aegyptius)Somme tider regnes gulnæbbet glente som en underart af Sort glente ligesom sortøret glente (Milvus migrans lineatus), der dog omvendt af nogle betragtes som en selvstændig art.
Die Milane i. e. S. (Milvus) sind eine Gattung der Greifvögel innerhalb der Familie der Habichtartigen (Accipitridae). Die Gattung enthält drei Arten, dabei handelt es sich um den fast ausschließlich in Europa lebenden Rotmilan (Milvus milvus), den über weite Teile Europas, Asiens und Australiens verbreiteten Schwarzmilan (Milvus migrans) sowie um den in Afrika beheimateten, gelbschnabeligen Schmarotzermilan (Milvus aegyptius). Der Artrang der in wenigen Paaren auf den Kapverden vorkommenden Milanart (Milvus fasciicauda oder Milvus milvus fasciicauda) ist umstritten.
Milane sind mittelgroße Greifvögel mit langen, im Flug im Carpalgelenk angewinkelten, tief gefingerten Flügeln. Durch die schlanke Gestalt und die langen, schmalen Flügel weisen sie im Flug einige Ähnlichkeit mit den nicht näher verwandten Weihen auf, was sich beim Rotmilan auch in den Trivialnamen Königsweihe und Gabelweihe niederschlägt.[1] Der letztere ist dadurch inspiriert, dass der auffallend lange Schwanz im Gegensatz zu den Weihen gekerbt ist – beim Schwarzmilan leicht, beim Rotmilan stark. Die meist gesellig lebenden Milane sind Suchflugjäger und ausgezeichnete Segelflieger. Sie sind bräunlich gefärbt, der Kopf ist sehr hell, zuweilen fast weiß. Milane ernähren sich sowohl von lebender Beute als auch von Aas. Die Nominatform des Schwarzmilans zeigt eine besondere Vorliebe für Fisch. Die Zugstrategien von Schwarzmilan und Rotmilan sind unterschiedlich, sie können sowohl Langstreckenzieher, Kurzstreckenzieher als auch Standvögel sein. Milvus aegyptius ist mehrheitlich Kurzstreckenzieher, beziehungsweise führt außerhalb der Brutzeit ein nomadisches Leben.
Der Name Milan stammt vom französischen Wort milan und bezeichnet dort ebenfalls diese Greifvögel. Er leitet sich von dem lateinischen milvus ab.
Die Milane i. e. S. (Milvus) sind eine Gattung der Greifvögel innerhalb der Familie der Habichtartigen (Accipitridae). Die Gattung enthält drei Arten, dabei handelt es sich um den fast ausschließlich in Europa lebenden Rotmilan (Milvus milvus), den über weite Teile Europas, Asiens und Australiens verbreiteten Schwarzmilan (Milvus migrans) sowie um den in Afrika beheimateten, gelbschnabeligen Schmarotzermilan (Milvus aegyptius). Der Artrang der in wenigen Paaren auf den Kapverden vorkommenden Milanart (Milvus fasciicauda oder Milvus milvus fasciicauda) ist umstritten.
Milane sind mittelgroße Greifvögel mit langen, im Flug im Carpalgelenk angewinkelten, tief gefingerten Flügeln. Durch die schlanke Gestalt und die langen, schmalen Flügel weisen sie im Flug einige Ähnlichkeit mit den nicht näher verwandten Weihen auf, was sich beim Rotmilan auch in den Trivialnamen Königsweihe und Gabelweihe niederschlägt. Der letztere ist dadurch inspiriert, dass der auffallend lange Schwanz im Gegensatz zu den Weihen gekerbt ist – beim Schwarzmilan leicht, beim Rotmilan stark. Die meist gesellig lebenden Milane sind Suchflugjäger und ausgezeichnete Segelflieger. Sie sind bräunlich gefärbt, der Kopf ist sehr hell, zuweilen fast weiß. Milane ernähren sich sowohl von lebender Beute als auch von Aas. Die Nominatform des Schwarzmilans zeigt eine besondere Vorliebe für Fisch. Die Zugstrategien von Schwarzmilan und Rotmilan sind unterschiedlich, sie können sowohl Langstreckenzieher, Kurzstreckenzieher als auch Standvögel sein. Milvus aegyptius ist mehrheitlich Kurzstreckenzieher, beziehungsweise führt außerhalb der Brutzeit ein nomadisches Leben.
Kalxatlar (Milvus) — qarchigʻaysimonlar oilasiga mansub qushlar urugʻi. Yevropa, Osiyo, Afrika, Avstraliya va Amerikada keng tarqalgan. 5 turi bor. Oʻrta Osiyoda qora kalxat yashaydi; mart oyi boshlarida uchib keladi. Uyasini suvga yaqin baland daraxtlarga, qoyalarga quradi. Apr.—mayda 2—4 ta tuxum qoʻyadi. Umurtqali mayda hayvonlar, baliqlar va hasharotlar bilan oziqlanadi.[1]
Kalxatlar (Milvus) — qarchigʻaysimonlar oilasiga mansub qushlar urugʻi. Yevropa, Osiyo, Afrika, Avstraliya va Amerikada keng tarqalgan. 5 turi bor. Oʻrta Osiyoda qora kalxat yashaydi; mart oyi boshlarida uchib keladi. Uyasini suvga yaqin baland daraxtlarga, qoyalarga quradi. Apr.—mayda 2—4 ta tuxum qoʻyadi. Umurtqali mayda hayvonlar, baliqlar va hasharotlar bilan oziqlanadi.
Kania abò kùling (Milvus) - to szlach strzédnëch ptôchów z pòdrodzëznë kanie (Milvinae) z rodzëznë jastrzibòwatëch. Kania mòże miec młodé na Kaszëbach, ale òb zëmã ji tu ni ma. W tim szlachù je np: czôrnô kania i czerwònô kania.
Kania abò kùling (Milvus) - to szlach strzédnëch ptôchów z pòdrodzëznë kanie (Milvinae) z rodzëznë jastrzibòwatëch. Kania mòże miec młodé na Kaszëbach, ale òb zëmã ji tu ni ma. W tim szlachù je np: czôrnô kania i czerwònô kania.
Tekst üüb Öömrang Miilaaner (Milvus) san en skööl faan gripfögler uun det famile faan a hanjügern (Accipitridae). Tu det skööl hiar trii slacher.
Miilaaner (Milvus) san en skööl faan gripfögler uun det famile faan a hanjügern (Accipitridae). Tu det skööl hiar trii slacher.
Milvus ye un chenero d'aves rapinyaderas adintro d'a familia d'as accipitridas, subfamilia d'as milvinas, que se sole conoixer como «milans» u «milanos», pero que localment en qualques nuclios d'a comarca d'a Chacetania han por nombre «alforochos» y «alforrochos». O chenero contiene 2 especies seguntes a claseficación que tradicionalment se'n ha feito, todas naturals d'Eurasia y Africa, que usualment yeran devididas en 4 subespecies. Actualment a taxonomía dintro d'o chenero se troba subchecta a debat, y s'ha quiesto de manera recient claseficar-los en 4 especies deseparadas.
Se'n conoix formas fósils que datan d'o pleistoceno, como la una que se trobó d'Israel, clamada scientificament Milvus pygmaeus. En Aragón se i troban dos especies: Milvus milvus y Milvus migrans, as dos, aves muit frequents. As dos especies d'as nuestras latitutz se destinguen por a coloración, más vitarisca en M. milvus, en a que i predominan as colors royiscas en o cuerpo, y en os adultos se i manifiesta la cabeza grisa y una malla blanca prencipal en as plumas remeras d'a cara inferior d'as alas, mientres que en M. migrans a color cheneral d'o cuerpo, as alas y a cabeza ye marrón fusca quasi uniforme.
Detalle d'a cabeza de Milvus migrans.
Cabeza d'un Milvus milvus adulto.
Milvus milvus por debaixo.
Milvus migrans por debaixo.
Milvus ye un chenero d'aves rapinyaderas adintro d'a familia d'as accipitridas, subfamilia d'as milvinas, que se sole conoixer como «milans» u «milanos», pero que localment en qualques nuclios d'a comarca d'a Chacetania han por nombre «alforochos» y «alforrochos». O chenero contiene 2 especies seguntes a claseficación que tradicionalment se'n ha feito, todas naturals d'Eurasia y Africa, que usualment yeran devididas en 4 subespecies. Actualment a taxonomía dintro d'o chenero se troba subchecta a debat, y s'ha quiesto de manera recient claseficar-los en 4 especies deseparadas.
Se'n conoix formas fósils que datan d'o pleistoceno, como la una que se trobó d'Israel, clamada scientificament Milvus pygmaeus. En Aragón se i troban dos especies: Milvus milvus y Milvus migrans, as dos, aves muit frequents. As dos especies d'as nuestras latitutz se destinguen por a coloración, más vitarisca en M. milvus, en a que i predominan as colors royiscas en o cuerpo, y en os adultos se i manifiesta la cabeza grisa y una malla blanca prencipal en as plumas remeras d'a cara inferior d'as alas, mientres que en M. migrans a color cheneral d'o cuerpo, as alas y a cabeza ye marrón fusca quasi uniforme.
Айры куйруктар (Milvus) - жырткыч куштардын карчыгалар уруусу. Узундугу 70 смге чейин. Куйругу кыска, учунун ортосу оюк (аты ушундан); 2 түрү бар, алар Евразия, Африка жана Австралияда кездешет; Кыргызстанда тоолордо жана өрөөндөрдө таралган. Тарп жана майда кемирүүчүлөр, куштар, кескелдириктер менен азыктанат. Жаратылышты тарптардан тазалоочу куш. Айры куйруктун чоң топтору жазында жана күзүндө учуп өтүшөт. Уясын токойлуу тоодогу бийик дарактарга же аскаларга салат. 2-3 жумуртка тууп, ургаачысы басып чыгарат.
Айры куйруктар (Milvus) - жырткыч куштардын карчыгалар уруусу. Узундугу 70 смге чейин. Куйругу кыска, учунун ортосу оюк (аты ушундан); 2 түрү бар, алар Евразия, Африка жана Австралияда кездешет; Кыргызстанда тоолордо жана өрөөндөрдө таралган. Тарп жана майда кемирүүчүлөр, куштар, кескелдириктер менен азыктанат. Жаратылышты тарптардан тазалоочу куш. Айры куйруктун чоң топтору жазында жана күзүндө учуп өтүшөт. Уясын токойлуу тоодогу бийик дарактарга же аскаларга салат. 2-3 жумуртка тууп, ургаачысы басып чыгарат.
Луња (науч. Milvus) е род на средноголеми грабливи птици, дел од потфамилијата луњи (Milvinae). Нивната систематика е во фаза на преработка. Има 3-4 вида.
Во Македонија се присутни два вида: црвената и црната луња.[1]
Во фосилните наоди од раниот плеистоцен (пред 1,8 млн до 780.000 години од Убајдија, Израел) сведочат за праисториска луња, наречена Milvus pygmaeus.
Луња (науч. Milvus) е род на средноголеми грабливи птици, дел од потфамилијата луњи (Milvinae). Нивната систематика е во фаза на преработка. Има 3-4 вида.
црвена луња (Milvus milvus) зелено’ртска луња (Milvus (milvus) fasciicauda) — (изумрена во 2000 г.) црна луња (Milvus migrans) црноушеста луња (Milvus (migrans) lineatus) жолтоклуна луња (Milvus (migrans) aegyptius)Во Македонија се присутни два вида: црвената и црната луња.
Во фосилните наоди од раниот плеистоцен (пред 1,8 млн до 780.000 години од Убајдија, Израел) сведочат за праисториска луња, наречена Milvus pygmaeus.
Чын тилгәннәр, яки тик тилгәннәр (лат. Milvus) — ерткыч кошларның карчыга кошлар семьялыгының бер ыругы.
Гәүдә озынлыгы 70 см, канат колачы 115–120 см. Койрык очы уемтыклы. Русиядә киң таралган. Күчмә кошлар. Африка һәм Көньяк Азиядә кышлыйлар. Кимерүчеләр, бакалар, үләксә, ташландык белән тукланалар. Татарстанда бер төре – кара тилгән очрый.
Ыругка ике төр керә:
Чын тилгәннәр, яки тик тилгәннәр (лат. Milvus) — ерткыч кошларның карчыга кошлар семьялыгының бер ыругы.
Гәүдә озынлыгы 70 см, канат колачы 115–120 см. Койрык очы уемтыклы. Русиядә киң таралган. Күчмә кошлар. Африка һәм Көньяк Азиядә кышлыйлар. Кимерүчеләр, бакалар, үләксә, ташландык белән тукланалар. Татарстанда бер төре – кара тилгән очрый.
Milvus is a genus of medium-sized birds of prey. The genus was erected by the French naturalist Bernard Germain de Lacépède in 1799 with the red kite as the type species.[1][2] The name is the Latin word for the red kite.[3]
This is an Old World group that forms part of the subfamily Milvinae. The genus contains three species.[4]
Allozyme data indicates that the genetic diversity in both black and red kites is rather low.[5] Successful hybridization between Milvus kites is fairly commonplace, making mtDNA analyses unreliable to resolve the genus' phylogeny. Furthermore, there is no good correlation between molecular characters and biogeography and morphology in the red kite due to very incomplete lineage sorting.
The yellow-billed kite is apparently a separate species, as indicated by mtDNA phylogeny showing two supported clades,[6] biogeography,[7] and morphology.[7] The black-eared kite is somewhat distinct morphologically, but is better considered a well-marked parapatric subspecies. The status of the Cape Verde kite is in doubt; while not a completely monophyletic lineage according to mtDNA data,[6] it is still best regarded as a distinct species. Whatever its status, this population is extinct.
A prehistoric kite from the Early Pleistocene (1.8 million–780,000 years ago) deposits at Ubeidiya (Israel) was described as Milvus pygmaeus.
Milvus is a genus of medium-sized birds of prey. The genus was erected by the French naturalist Bernard Germain de Lacépède in 1799 with the red kite as the type species. The name is the Latin word for the red kite.
Milvus estas genro de mezgrandaj rabobirdoj. Ĝi estas malnovmonda grupo konsista el 3 milvoj kiuj formas parton de la subfamilio de Milvenoj. Ties sistematiko estas sub reviziado; ĝi enhavas 3 aŭ 4 speciojn.
Ĉiuj taksonoj estas birdoj kun grandaj flugiloj (kiuj ŝvebas ege ofte faciligante identigon) kaj forkoformaj vostoj.
Informoj pri alozimo indikas ke la genetika diverseco kaj ĉe la Nigra kaj ĉe la Ruĝa milvoj estas malalta (Schreiber et al. 2000). Sukcesa hibridiĝo inter la milvoj de Milvus estas tre komuna, pro kio la analizoj pere de DNA malfacile solvas la genran filogenetikon. Krome ne estas bona korelacio inter molekulaj karakteroj kaj biogeografio kaj morfologio ĉe la Ruĝa milvo pro tre nekompleta koalescenco.
La Flavbeka milvo estas ŝajne certa specio, kiel indikas la filogenetiko per DNA kiu montras du subtenatajn kladojn (Johnson et al. 2005), la biogeografio kaj la morfologio. La Nigrorela milvo estas iome distinga morfologie, sed ĝi estas pli bone konsiderata subspecio bone markata per parapatrio. La statuso de la Kaboverda milvo estas dubinda; ĝi ne estas komplete monofiletika stirpo laŭ informoj per DNA (Johnson et al. 2005), kaj ĝi estas ankoraŭ konsiderata distinga specio. Tamen pri ties statuso, tiu populacio estas formortinta.
Prahistoria milvo el komenca Pleistoceno (antaŭ 1.8 milionoj – 780,000 jaroj) de la kuŝejoj de Ubeidija (Israelo) estis priskribata kiel Milvus pygmaeus.
Milvus estas genro de mezgrandaj rabobirdoj. Ĝi estas malnovmonda grupo konsista el 3 milvoj kiuj formas parton de la subfamilio de Milvenoj. Ties sistematiko estas sub reviziado; ĝi enhavas 3 aŭ 4 speciojn.
Ruĝa milvo, Milvus milvus Kaboverda milvo, Milvus (milvus) fasciicauda – formortinta (2000) Nigra milvo, Milvus migrans Nigrorela milvo, Milvus (migrans) lineatus Flavbeka milvo, Milvus (migrans) aegyptiusĈiuj taksonoj estas birdoj kun grandaj flugiloj (kiuj ŝvebas ege ofte faciligante identigon) kaj forkoformaj vostoj.
Informoj pri alozimo indikas ke la genetika diverseco kaj ĉe la Nigra kaj ĉe la Ruĝa milvoj estas malalta (Schreiber et al. 2000). Sukcesa hibridiĝo inter la milvoj de Milvus estas tre komuna, pro kio la analizoj pere de DNA malfacile solvas la genran filogenetikon. Krome ne estas bona korelacio inter molekulaj karakteroj kaj biogeografio kaj morfologio ĉe la Ruĝa milvo pro tre nekompleta koalescenco.
La Flavbeka milvo estas ŝajne certa specio, kiel indikas la filogenetiko per DNA kiu montras du subtenatajn kladojn (Johnson et al. 2005), la biogeografio kaj la morfologio. La Nigrorela milvo estas iome distinga morfologie, sed ĝi estas pli bone konsiderata subspecio bone markata per parapatrio. La statuso de la Kaboverda milvo estas dubinda; ĝi ne estas komplete monofiletika stirpo laŭ informoj per DNA (Johnson et al. 2005), kaj ĝi estas ankoraŭ konsiderata distinga specio. Tamen pri ties statuso, tiu populacio estas formortinta.
Prahistoria milvo el komenca Pleistoceno (antaŭ 1.8 milionoj – 780,000 jaroj) de la kuŝejoj de Ubeidija (Israelo) estis priskribata kiel Milvus pygmaeus.
Milvus es un género de aves accipitriformes de la familia Accipitridae llamadas milanos. Incluye tres especies ampliamente distribuidas.
Las especies de Milvus son:[1]
Milvus es un género de aves accipitriformes de la familia Accipitridae llamadas milanos. Incluye tres especies ampliamente distribuidas.
Miru (Milvus) Accipitridae familiako genero baten izen arrunta da. Hegazti harraparia da, hegoak eta isatsa luzeak dituena.[1]
Generoak, egun, 3 espezie ditu:[2]
Artikulu hau biologiari buruzko zirriborroa da. Wikipedia lagun dezakezu edukia osatuz. Miru (Milvus) Accipitridae familiako genero baten izen arrunta da. Hegazti harraparia da, hegoak eta isatsa luzeak dituena.
Generoak, egun, 3 espezie ditu:
Milvus aegyptius Miru beltza (Milvus migrans) Miru gorria (Milvus milvus)Haarahaukat (Milvus) on haukkojen heimoon kuuluva päiväpetolintusuku. Haarahaukkojen sukuun kuuluu BirdLifen mukaan kaksi lajia.
Haarahaukat (Milvus) on haukkojen heimoon kuuluva päiväpetolintusuku. Haarahaukkojen sukuun kuuluu BirdLifen mukaan kaksi lajia.
Milvus est un genre qui regroupe trois espèces de rapaces diurnes appartenant à la famille des Accipitridae.
D'après la classification de référence (version 2.7, 2010) du Congrès ornithologique international (ordre phylogénique) :
Milvus migrans (Milan noir)
Milvus est un genre qui regroupe trois espèces de rapaces diurnes appartenant à la famille des Accipitridae.
Milvus Lacépède, 1799 è un genere di uccelli rapaci della famiglia Accipitridae.[1]
Il genere comprende le seguenti specie:[1]
Milvus est genus avium accipitridarum familiae.
Haec stipula ad biologiam spectat. Amplifica, si potes! Milvus est genus avium accipitridarum familiae.
Tikrieji pesliai (lot. Milvus) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, peslių (Milvinae) pošeimio gentis. Priskiriami plėšriųjų paukščių kategorijai.
Tai vidutinio dydžio paukščiai su ilgais sparnais ir nepaprastai ilga uodega. Patelės šiek tiek stambesnės už patinėlius. Didžiausi, bet nežymiai didesni už juoduosius peslius gentyje yra rudieji pesliai, kurių kūno ilgis 60–72 cm, atstumas tarp abiejų išskėstų sparnų 145–179 cm, svoris nuo 750 g (pas smulkiausius patinėlius) iki 1,4 kg. (stambiausios pateles). Deda 3, kartais 2, rečiau 1 ar 4 ir išskirtiniais atvejais 5 kiaušinius. Peri 32 - 33 dienas, kol prasikala pirmieji jaunikliai.
Gentyje yra 2 arba 3 rūšys, kadangi egyptiniai pesliai Milvus aegyptius kartais laikomi atskira rūšimi. Genetiniai skirtumai tarp juodųjų ir rudųjų peslių nedideli ir tarp tikrųjų peslių (Milvus) genties tarpusavio kryžminimasis gana dažnas reiškinys. Žemiau tikrųjų peslių genties rūšys ir porūšiai:
Iš ankstyvojo pleistoceno (prieš 1,8 milijono - 780 tūkstančių metų) Ubeidijos archeologinėje gyvenvietėje randamų fosilijų žinomas ir pigmėjinis peslys (Milvus pygmaeus).
Paplitę Europos, Azijos, Afrikos, Australijos žemynuose. Kai kurios tikrųjų peslių populiacijos gyvendamos atšiauresnėse vidutinių platumų klimato juostose prieš žiemą migruoja į šiltesnio klimato regionus ir sugrįžta perėjimui tik artėjant šiltam metų sezonui.
Lietuvoje 2 rūšys:
Minta gyvu grobių arba dvėseliena - smulkiais paukščiais, graužikais, kirstukais, jaunais kiškiais, žiurkėnais, šikšnosparniais, kirmėlėmis, nedideliais ropliais, varliagyviais, žuvimis.
Tikrieji pesliai (lot. Milvus) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, peslių (Milvinae) pošeimio gentis. Priskiriami plėšriųjų paukščių kategorijai.
Klijas jeb klījas (Milvus) ir viena no vanagu dzimtas (Accipitridae) ģintīm, kurā apvienotas 3 mūsdienās dzīvojošas plēsīgo putnu sugas. Tās ir Vecās Pasaules putnu sugas un atkarībā no sugas sastopamas Eirāzijā, Āfrikā un Austrālijā. Latvijā sastopamas divas kliju ģints sugas: melnā klija (Milvus migrans) un sarkanā klija (Milvus milvus).[1]
Nesenā pagātnē kliju ģintī bija tikai divas sugas: melnā klija un sarkanā klija. Saskaņā ar jaunākajiem DNS pētījumiem viena no melnās klijas pasugām mūsdienās tiek sistematizēta kā atsevišķa suga — dzeltenknābja klija (Milvus aegyptius). Iespējams, arī sarkanās klijas pasuga — Kaboverdes klija (Milvus (milvus) fasciicauda), kas gan mūsdienās ir izmirusi, ir atsevišķa suga.[2]
Klijas ir lieli plēsīgie putni ar gariem, platiem spārniem, robotu asti un salīdzinoši vājām, garām kājām un viegli liektiem nagiem.[3] Knābis ir samērā šaurs, turklāt augšējā knābja daļas mala ir viļņota.[4]
Pamatā barojas ar maitas gaļu, bet reizēm arī medī nelielus zīdītājus, putnus un bezmugurkaulniekus.[4][5]
Klijas jeb klījas (Milvus) ir viena no vanagu dzimtas (Accipitridae) ģintīm, kurā apvienotas 3 mūsdienās dzīvojošas plēsīgo putnu sugas. Tās ir Vecās Pasaules putnu sugas un atkarībā no sugas sastopamas Eirāzijā, Āfrikā un Austrālijā. Latvijā sastopamas divas kliju ģints sugas: melnā klija (Milvus migrans) un sarkanā klija (Milvus milvus).
Milvus is een geslacht van vogels uit de familie van de havikachtigen (Accipitridae).[1] De wetenschappelijke naam van het geslacht is voor het eerst geldig gepubliceerd in 1799 door Lacépède.
De volgende soorten zijn bij het geslacht ingedeeld:[1]
Milvus is een geslacht van vogels uit de familie van de havikachtigen (Accipitridae). De wetenschappelijke naam van het geslacht is voor het eerst geldig gepubliceerd in 1799 door Lacépède.
Milvus (rødglenter) er ei slekt i tribuset Accipitrini (alternativt Milvini) og inngår i underfamilien Accipitrinae (alternativt Buteoninae), som er én av tre (alternativt ti) underfamilier i haukefamilien (Accipitridae). Slekten inkluderer to eller tre arter med typiske rovfugler, som tilsammen utgjør ni taxa. Ingen av artene hekker normalt i Norge, men begge opptrer der tidvis.
Slektsnavnet Milvus betyr glente eller rødglente og følger av det franske ordet milan og det postlatinske milvus, via det klassisk latinske miluus.[1]
Det engelske navnet på disse fuglene er kite (papirdrage) og har sammenhent med måten de opprinnelig kinesiske papirdragene flyr på. Glenter er usedvanlig flygedyktige og svært manøvrerbare fugler, som ofte observeres mens de leker med, mobber eller stjeler mat fra andre flygende fugler (spesielt kråkefugler).[2]
Artene som inngår i slekten Milvus er store ørnelignende rovfugler som særpreges av et usedvanlig stort vingespenn i forhold til kroppsstørrelsen, relativt små nebb og veike undere ekstremiteter sett i forhold til sine nære slektninger. Begge artene utviser tydelig kjønnsdimorfisme, i det hunnen blir klart større enn hannen. Fjærdrakten, som er kamuflasjefarget, skiller imidlertid minimalt mellom kjønnene, men ungfugler er gjerne noe dusere i utfargingen enn de fullvoksne.[3]
Artene er utbredt i deler av Eurasia, Australasia og Afrika, der fuglene i hovedsak livnærer seg av åtsler, med de jakter også selv på blant annet mindre pattedyr og andre fugler og deres egg. På grunn av tendensen til å ete åtsler er begge artene svært utsatt for forgiftninger, både i form av miljøgifter og i kraft av forfølgelser med forgiftet åte.[3]
Inndelingen av haukefamilien regnes ikke som endelig avklart. Taxonomy in Flux inkluderer for eksempel slekten Milvus i et eget tribus; Milvini (havørner og glenter), som videre inngår i underfamilien Buteoninae sammen med tribuset Harpagini.[4] Andre igjen inkluder Milvus i sin egen underfamilie; Milvinae. I begge tilfeller savner imidlertid plasseringene (i øyeblikket) internasjonal aksept. HBW Alive erkjenner imidlertid at deres inndeling på mange områder trenger ny og oppdatert informasjon for å kunne avklare slektsforholdene mellom de mange gruppene og artene.[3]
Det hersker også uenighet om artene som inngår i slekten. Noen regner nemlig gulnebbglente (M. m. aegyptius) og (av og til også) svartøreglente (M. m. lineatus) som selvstendige arter, men i begge tilfeller savner dette (foreløpig) internasjonal aksept. Her regnes derfor disse som distinkte taxa under svartglente (M. migrans), selv om flere nå mener at førstnevnte kan være kvalifisert til en status som en selvstendig art.[3]
Glente (M. milvus) er oppført som to taxa, men den ene (ssp. fasciicauda) er med stor sikkerhet utdødd.[5][3] Det er også reist spørsmål ved om underarten faktisk er et gyldig taxon.[6]
Inndelingen av slekten Milvus følger HBW Alive og er i henhold til Thiollay (2018).[3] Norske artsnavn følger Norsk navnekomité for fugl og er i henhold til Syvertsen et al. (2008, 2017).[7][8] Eventuelle navn og beskrivelser i parentes er ikke offisielle, men midlertidige i påvente av en offisiell beskrivelse.
Milvus (rødglenter) er ei slekt i tribuset Accipitrini (alternativt Milvini) og inngår i underfamilien Accipitrinae (alternativt Buteoninae), som er én av tre (alternativt ti) underfamilier i haukefamilien (Accipitridae). Slekten inkluderer to eller tre arter med typiske rovfugler, som tilsammen utgjør ni taxa. Ingen av artene hekker normalt i Norge, men begge opptrer der tidvis.
Multimedia w Wikimedia Commons Milvus – rodzaj ptaka z rodziny jastrzębiowatych (Accipitridae).
Rodzaj obejmuje gatunki występujące w Eurazji, Afryce i Australii[3].
Długość ciała 44–72 cm; masa ciała samców 630–1221 g, samic 750–1600 g; rozpiętość skrzydeł 120–171 cm[4].
Do rodzaju należą następujące gatunki[6]:
Milvus – rodzaj ptaka z rodziny jastrzębiowatych (Accipitridae).
Milvus är ett fågelsläkte i familjen hökartade rovfåglar inom ordningen rovfåglar.[1] Arterna förekommer i stora delar av Gamla världen.[1] Artgränserna inom släktet är under diskussion. Listan nedan med tre arter följer IOC, med kommentarer om avvikelser:[2][3]
Wikimedia Commons har media som rör Milvus.
Milvus är ett fågelsläkte i familjen hökartade rovfåglar inom ordningen rovfåglar. Arterna förekommer i stora delar av Gamla världen. Artgränserna inom släktet är under diskussion. Listan nedan med tre arter följer IOC, med kommentarer om avvikelser:
Röd glada (M. milvus) Brun glada (M. migrans) Gulnäbbad glada (M. aegyptius) – betraktas ofta som underart till migransШулі́ка (лат. Milvus) — рід птахів родини яструбових, підродини (залежно від класифікації) справжні шуліки (Milvinae) або яструбові. Довжина тіла 53 — 75 см, маса тіла — до 1 кг. Шуліки живляться переважно гризунами, рибою.
Корисні птахи. Перелітні. Поширені в Європі, Азії, Африці й Австралії. Рід включає два види: чорний шуліка (M. migrans або M. corschun) — гніздовий птах, поширений у всій Україні, крім степів на півдні; і шуліка рудий (М. milvus), рідкісний в Україні, занесений до національної Червоної книги.
У Давньому Єгипті існувала богиня-шуліка Нехбет.
Це незавершена стаття з орнітології.Шулі́ка (лат. Milvus) — рід птахів родини яструбових, підродини (залежно від класифікації) справжні шуліки (Milvinae) або яструбові. Довжина тіла 53 — 75 см, маса тіла — до 1 кг. Шуліки живляться переважно гризунами, рибою.
Корисні птахи. Перелітні. Поширені в Європі, Азії, Африці й Австралії. Рід включає два види: чорний шуліка (M. migrans або M. corschun) — гніздовий птах, поширений у всій Україні, крім степів на півдні; і шуліка рудий (М. milvus), рідкісний в Україні, занесений до національної Червоної книги.
Milvus là một chi chim trong họ Accipitridae.[1]
Các loài trong chi Milvus:[2]
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
_-_20150731_11h17_(10523).jpg)
.jpg)
|fechaarchivo= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |urlarchive= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |apellido= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |formato= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |fechaacceso= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |coautores= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |name= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |editorial= (trợ giúp); Đã bỏ qua tham số không rõ |año= (trợ giúp)
Milvus là một chi chim trong họ Accipitridae.
Настоящие коршуны (лат. Milvus) — род ястребиных.
Русское название — коршун, коршак; украинское, болгарское — коршун, коркун; словацкое krsak, krso — коршун; эстонское harksaba — коршун, скорее всего, восходящее к авестийскому — kahrkasa «коршун» и так же, как названия других хищников, содержащее корень *or (ar, er).
Возможно, что слово коршун является результатом огласовки сходного названия хищной птицы крачунъ, приводимого В. И. Далем (1882) (без объяснения источника заимствования и этимологии), как «заморская хищная птица Circaёtus (змееяд), близкая к орланам, питается гадами». Важно отметить, что коршун и змееяд довольно схожи внешне, имеют схожие по размеру и форме крылья, а также схожий спектр питания.
Близкие слова есть в тюркских языках, так как, например, в казахском имеется близкое по звучанию слова «карчага» — в значении ястреб, в языке крымских татар карчея — в значении небольшой орел, в татарском карчыга, в телеутском — karsiga, чагатском, сагайском — karciga, karsigai, — ястреб[1].
Длина до 70 см. Хвост с вырезкой на вершине.
Распространены широко (исключая Крайний Север). Обитают в Евразии, Африке и Австралии.
Род включает 2 вида.
Настоящие коршуны (лат. Milvus) — род ястребиных.
「鸢」重定向至此。關於该词的其他含义，詳見「鳶 (消歧義)」。鸢属是中等體型的猛禽。其分類尚有爭議，包含3-4種鷹類。
中国仅有2种，在各地繁殖。除极北地区冬季南迁外，均为终年居留鸟类。
「鸢」重定向至此。關於该词的其他含义，詳見「鳶 (消歧義)」。 鸢属是中等體型的猛禽。其分類尚有爭議，包含3-4種鷹類。
黃嘴鳶 M. aegyptius (Gmelin, 1788) M. a. aegyptius (Gmelin, 1788) M. a. parasitus (Daudin, 1800) 赤鸢 M. milvus (Linnaeus, 1758) M. m. fasciicauda Hartert, 1914 已滅絕 (2000年) M. m. milvus (Linnaeus, 1758) 黑鸢 M. migrans (Boddaert, 1783) 叉尾鳶 M. m. affinis Gould, 1838 台灣鳶 M. m. formosanus Kuroda, 1920 M. m. govinda Sykes, 1832 黑耳鸢 M. m. lineatus (Gray, 1831) M. m. migrans (Boddaert, 1783)中国仅有2种，在各地繁殖。除极北地区冬季南迁外，均为终年居留鸟类。
