Pietinis plikasis ibis (lot. Geronticus calvus, angl. Southern bald ibis) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis.
Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 70 -80 cm, atstumas tarp sparnugalių 125 – 135 cm, kūno masė 1 – 1.3 kg. Plunksnų danga tamsiai žalios spalvos, violetinės ir bronzinės spalvų žvilgesio, pečių srityje bronzinės spalvos dėmė. Galva ir kaklas pliki, baltos spalvos. Pakaušis ryškiai raudonas, odos raukšlė sudaro nedidelį kupolą. Snapas lenktas į apačią, raudonas. Akys oranžiniai raudonos. Kojos raudonos.
Paplitęs Lesoto vakarinėje dalyje, Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose ir Svazilende.
Biotopas – kalnų pievos (1200 – 1850 metrų virš jūros lygio )[2]. Sėslus paukštis. Medžioja ir ilsisi dideliais, 100 individų, būriais. Minta žiogais, kirmėlėmis, vabalais, sraigės, varlėmis ir maita.
Monogamai. Peri 40 ir daugiau porų kolonijose. Lizdus krauna dirvos paviršiuje, ant skardžių ir medžiuose. Lizdą krauna patelė, o patinas renka šakas lizdui. Dėtyje 1 – 3 kiaušiniai. Abu partneriai peri 27 – 31 dieną. Jauniklius maitina atrytu maistu, abu tėvai. 55 dienų jaunikliai pradeda skraidyti, savarankiškai maitintis pradeda po dviejų mėnesių. Kartos trukmė – 10 metų. Laisvėje gyvena 10 – 15 metų, nelaisvėje – 30 metų[3].
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra pažeidžiama rūšis. populiacijoje yra 3 300 – 4 000 suaugusių individų. Populiacijos mažėjimo priežastys:
Rūšies apsaugos priemonės:
Pietinis plikasis ibis (lot. Geronticus calvus, angl. Southern bald ibis) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis.