dcsimg
Imagem de Cystodermella cinnabarina (Alb. & Schwein.) Harmaja 2002
Life » » Fungi » » Basidiomycota » » Agaricaceae »

Cystodermella cinnabarina (Alb. & Schwein.) Harmaja 2002

Cinoberinė šlakabudė ( Lituano )

fornecido por wikipedia LT
LogoIF.png

Cinoberinė šlakabudė (lot. Cystoderma cinnabarinum, sin. C. terreyi) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių, lapuočių, mišrieji miškai, tarp samanų.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė grūdėta, lakšteliai balsvi, kotas pašiurpęs, su žiedu.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, iš pradžių kūgiška, vėliau iškili, senų paplokščia, kartais netaisyklingai išlankstytais kraštais, retai didesnė, smulkiai grūdėta, karpota, geltonai, oranžiškai raudona. Lakšteliai gelsvai balti, dantytais pakraščiais, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,4–1 cm, su žiedu, žemiau jo kepurėlės spalvos, prie kepurėlės baltas, grūdėtas, žvynuotas, prie lakštelių tik baltai taškuotas, į pagrindą storėjantis. Trama plona, gelsva, rusva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos mažos, 3,5–5×2,5–3,5 μm, neamiloidinės.

Būdingi požymiai: kepurėlė ir kotas grūdėti, šiurkštūs, geltonai oranžiškai raudoni.

Auga pavieniui, retai grupelėmis. Valgoma, bet menkavertė, kai kurie mikologai nurodo, kad nevalgoma. Labai dažna.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 209 psl.


Vikiteka

licença
cc-by-sa-3.0
direitos autorais
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visite a fonte
site do parceiro
wikipedia LT

Cinoberinė šlakabudė: Brief Summary ( Lituano )

fornecido por wikipedia LT

Cinoberinė šlakabudė (lot. Cystoderma cinnabarinum, sin. C. terreyi) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Spygliuočių, lapuočių, mišrieji miškai, tarp samanų.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė grūdėta, lakšteliai balsvi, kotas pašiurpęs, su žiedu.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, iš pradžių kūgiška, vėliau iškili, senų paplokščia, kartais netaisyklingai išlankstytais kraštais, retai didesnė, smulkiai grūdėta, karpota, geltonai, oranžiškai raudona. Lakšteliai gelsvai balti, dantytais pakraščiais, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,4–1 cm, su žiedu, žemiau jo kepurėlės spalvos, prie kepurėlės baltas, grūdėtas, žvynuotas, prie lakštelių tik baltai taškuotas, į pagrindą storėjantis. Trama plona, gelsva, rusva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos mažos, 3,5–5×2,5–3,5 μm, neamiloidinės.

Būdingi požymiai: kepurėlė ir kotas grūdėti, šiurkštūs, geltonai oranžiškai raudoni.

Auga pavieniui, retai grupelėmis. Valgoma, bet menkavertė, kai kurie mikologai nurodo, kad nevalgoma. Labai dažna.

licença
cc-by-sa-3.0
direitos autorais
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visite a fonte
site do parceiro
wikipedia LT