Sibirinis vilkdalgis (lot. Iris sibirica, angl. Siberian iris, vok. Sibirische Schwertlilie) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos sparčiai nykstanti rūšis. Daugiametis, šakniastiebinis, 30-80 cm aukščio, dekoratyviais žiedais augalas. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu; plitimas sėklomis netirtas.
Lietuvoje paplitęs difuziškai, po visą teritoriją – Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Skuodo, Švenčionių, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Jurbarko, Varėnos, Vilkaviškio raj. Kiek dažnesnis Kretingos ir Skuodo rajonuose.
Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse. Lietuvoje žinomose radavietėse auga grupėmis. Nyksta naikinant augavietes – melioruojant žemes, transformuojant plotus. Populiacijos gali nukentėti persodinant augalus į gėlynus. Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Kai kurios radavietės yra Čepkelių rezervate, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Mituvos botaniniame draustinyje. Užtikrinti augaviečių apsaugą nuo melioracijos, žemių kultūrinimo poveikio, neleisti kasti augalų.
Rūšis įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.
