dcsimg
Life » » Fungi » » Basidiomycota » » Lyophyllaceae »

Rugosomyces ionides (Bull.) Bon 1991

Melsvoji balteklė ( Lituano )

fornecido por wikipedia LT
LogoIF.png

Melsvoji balteklė (lot. Calocybe ionides, sin. Rugosomyces ionides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, balteklių (Calocybe) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

  • Augimo vieta

Lapuočių miškai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė ir kotas melsvai violetinio atpalvio.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 cm skersmens, paplokščia, įdubusi, matinė, violetinė, rusvai mėlynai violetinė, paviršius šiurkštokas. Lakšteliai balti, kreminiai, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3–5×0,5–1 cm, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balta, violetinio atspalvio, plona, miltų kvapo, nekarti. Sporos 5–6×3–4 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai melsvi, miltų kvapo, auga pavieniui, lapuočių miškuose, kalkingo dirvožemio indikatorius.

Auga lapuočių miškuose, mėgsta ąžuolo, liepos, skroblo kaimynystę. Reta, saugoma. Valgoma, menkavertė, bet pernelyg gležna, liestis prie jos nederėtų.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 165 psl.


Vikiteka

licença
cc-by-sa-3.0
direitos autorais
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visite a fonte
site do parceiro
wikipedia LT

Melsvoji balteklė: Brief Summary ( Lituano )

fornecido por wikipedia LT

Melsvoji balteklė (lot. Calocybe ionides, sin. Rugosomyces ionides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, balteklių (Calocybe) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Augimo vieta

Lapuočių miškai.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė ir kotas melsvai violetinio atpalvio.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–5 cm skersmens, paplokščia, įdubusi, matinė, violetinė, rusvai mėlynai violetinė, paviršius šiurkštokas. Lakšteliai balti, kreminiai, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3–5×0,5–1 cm, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balta, violetinio atspalvio, plona, miltų kvapo, nekarti. Sporos 5–6×3–4 μm.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai melsvi, miltų kvapo, auga pavieniui, lapuočių miškuose, kalkingo dirvožemio indikatorius.

Auga lapuočių miškuose, mėgsta ąžuolo, liepos, skroblo kaimynystę. Reta, saugoma. Valgoma, menkavertė, bet pernelyg gležna, liestis prie jos nederėtų.

licença
cc-by-sa-3.0
direitos autorais
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visite a fonte
site do parceiro
wikipedia LT