dcsimg

Dulkančioji krenklė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Dulkančioji krenklė (lot. Asterophora lycoperdoides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, krenklių (Asterophora) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

  • Augimo vieta

Negyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Grybai, augantys ant kitų negyvų grybų, dažniausiai ant ūmėdžių.

Vaisiakūniai smulkučiai. Kepurėlė 1–2 cm skersmens, jauna – pusiau apvali, vėlaiu – paplokščiai išgaubta, balta, lyg miltuota, galiausiai paruduoja (nuo chlamidosporų), sutrūkinėja, pakraščiai užsilenkę žemyn. Lakšteliai reti, stori, siauri, išnykstantys, arba būna tik jų elementai. Kotas 0,5–3×0,3–0,5 cm, dažniausiai sulinkęs, baltas, pūkuotas. Trama plona, balva, trapi, nemalonaus miltų kvapo. Sporos 5–6×3–4 μm, lygiasienės, chlamidosporos karpotos, kampuotos, rudos, 13–20 (25)×12–20 μm.

Būdingi požymiai: auga tik ant negyvų vaisiakūnių, dažniausiai ūmėdžių, piengrybių.

Šilumamėgė. 1975 m. Minčios girininkijoje (Utenos raj.) aptikta net ant 40 blunkančiosios ūmėdės vaisiakūnių. Nevalgoma.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 166 psl.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Dulkančioji krenklė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Dulkančioji krenklė (lot. Asterophora lycoperdoides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, krenklių (Asterophora) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Augimo vieta

Negyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Grybai, augantys ant kitų negyvų grybų, dažniausiai ant ūmėdžių.

Vaisiakūniai smulkučiai. Kepurėlė 1–2 cm skersmens, jauna – pusiau apvali, vėlaiu – paplokščiai išgaubta, balta, lyg miltuota, galiausiai paruduoja (nuo chlamidosporų), sutrūkinėja, pakraščiai užsilenkę žemyn. Lakšteliai reti, stori, siauri, išnykstantys, arba būna tik jų elementai. Kotas 0,5–3×0,3–0,5 cm, dažniausiai sulinkęs, baltas, pūkuotas. Trama plona, balva, trapi, nemalonaus miltų kvapo. Sporos 5–6×3–4 μm, lygiasienės, chlamidosporos karpotos, kampuotos, rudos, 13–20 (25)×12–20 μm.

Būdingi požymiai: auga tik ant negyvų vaisiakūnių, dažniausiai ūmėdžių, piengrybių.

Šilumamėgė. 1975 m. Minčios girininkijoje (Utenos raj.) aptikta net ant 40 blunkančiosios ūmėdės vaisiakūnių. Nevalgoma.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT